Valstybės (ne)malonė: kompensuotų pensijų sulaukė ne visi
Pensininkai balsuoja iš Lietuvos valdžios tikėdamiesi šviesesnės ateities, bet politikai kartais priima dviprasmius sprendimus, skaudinančius šalies senjorus.
Praėjusių metų pabaigoje „Sodra“ pensininkams ėmė dalimis grąžinti per krizę sumažintas pensijas. Laimingi tie, kurie šios valstybės malonės sulaukė – per trejus metus jiems bus grąžinta apie 130,3 mln. eurų (apie 450 mln. litų). Tačiau nustatyta senatvės ar netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo tvarka netenkina mirusiųjų pensininkų paveldėtojų. Seimo nutarimu, mirusio artimojo negautą pensijos dalį atsiimti gali tik tie paveldėtojai, kurių artimasis pasimirė įsigaliojus įstatymui – po 2014 m. gegužės 22 d.
Pasisekė gyviesiems
Į „Bangos“ redakciją šią savaitę kreipėsi keli suglumę pensininkai – žinodami, kad „Sodra“ pradėjo grąžinti per krizę 2010–2011 m. sumažintas pensijas, gargždiškiai suskato atsiimti ir tuos senatvei užtarnautus pinigus, kurie priklausė jų jau mirusiems sutuoktiniams.
Apie tai, kad ne visi paveldėtojai pretenduoja gauti valstybės nurėžtą sutuoktinio pensijos dalį, gargždiškiai sužinojo tik „Sodros“ padalinyje. „Mano žmona mirė 2013 metų sausį, todėl šiemet nusprendžiau notariškai susitvarkyti jos pensijos paveldėjimo dokumentus. Notaras nusiuntė mane į „Sodrą“, o paaiškėjo, kad be reikalo vaikštau – pensija paveldėtojui nepriklauso“, – stebėjosi gargždiškis Vincentas Jokubaitis.
„Sodros“ atstovas spaudai Martynas Žilionis „Bangai“ tik patvirtino, kad Seimas pritarė būtent tokiai Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtai Pensijų kompensavimo tvarkai bei teisės aktų pakeitimams. Esą į pensijos kompensaciją pretenduoja tik tie žmonės, kurie kompensavimo tvarkos įsigaliojimo dieną buvo pensijos gavėjai. Tą aiškina ir Teisingumo ministerija – paveldimas gali būti tik tas turtas, kuris palikėjui priklausė jo mirties momentu. Deja, oficialiai pensininkams jų nurėžtos pensijos paskirtos tik pernai gegužės 22 d. įsigaliojusioje kompensavimo tvarkoje.
Rajone paveldėjo 39
„Sodros“ Klaipėdos skyriaus Gargždų skyriaus vedėja Birutė Petrauskienė informavo, kad Gargždų skyriuje pensijų kompensacijos apskaičiuotos
5 405 pensijų gavėjams. Kompensacijoms dar pernai numatyta suma – 5 201 100 Lt (1 506 343 €). Vidutiniškai vienam pensininkui per trejus metus bus grąžinta 962 Lt (278,6 €).
Tiesa, jei visa pensijos kompensacija tesiekė 100 Lt (29 €), ji pensininkui buvo išmokėta vienu kartu ir tai padaryta dar pernai.
Dėl mirusiam pensijos gavėjui apskaičiuotos ir neišmokėtos kompensuojamos pensijos sumos „Sodros“ Gargždų skyriui prašymus jau pateikė 39 paveldėtojai. Jiems buvo išmokėta 29 500 Lt (8 543 €).
„Paveldėtojas turi kreiptis į artimiausią „Sodros“ teritorinį skyrių ir pateikti paveldėjimo teisės liudijimą arba (ir) mirusį pensininką pergyvenęs sutuoktinis turi pateikti nuosavybės teisės į sutuoktinių bendro turto dalį liudijimą ir prašymą išmokėti kompensuojamą sumą“, – procesą paaiškino B. Petrauskienė.
Pensijos paveldėjimo dokumentus artimieji turi įteisinti notariškai. Jei artimasis paveldi tik pensijos dalį be papildomo nekilnojamojo turto ar kt., notaras taiko minimalų – 5,79 € – mokestį už paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą.
- Seimo vicepirmininkas Algirdas Sysas Seime ne kartą pasisakė, kad pensijų kompensavimui skiriama per daug lėšų ir dėmesio. „Pensija nėra nei stalas, nei butas, ką galima paveldėti“, – žiniasklaidai yra teigęs parlamentaras.
„Bangai“ jis tvirtino tą patį: „Lietuvos įstatymai ir Civilinio proceso kodekso tvarka nenumato galimybės sprendimų priimti atgaline data. Žinoma, gal ir buvo galima įstatymu patvirtinti tokią nuostatą, bet esu įsitikinęs, kad mes per daug dėmesio skiriame praeičiai. Šiandien reikia remti gyvenančius žmones, didinti jiems mokamas pensijas. Mes negalime kalbėti apie bendrą pensijų didinimą ir tai yra žymiai blogesnis dalykas nei pensijų kompensavimas paveldėtojams. Juolab kad pensijos jau atkurtos į prieškrizinį lygį, o darbo užmokestis dirbantiesiems – ne. Taigi „Sodroje“ vis dar turime didėjantį deficitą.“
Seimo vicepirmininkas teigė sulaukiantis piktų pensininkų skambučių, kurie norėtų atgauti 73 ar 84 litais per metus sumažėjusią pensiją. „Tai maža suma, bet kai pagalvoji, kad Lietuvoje yra beveik milijonas pensininkų, tai ir po vieną litą grąžinti jau reikia milijono. Šalies finansinės galimybės ribotos, dėl to ir daromos tokios išimtys, kurios ne visiems patinka“, – Seimo poziciją dėstė A. Sysas.
- Senatvės pensijos, jeigu jos buvo didesnės nei 650 litų, nuo 2010 metų sumažintos vidutiniškai 5 proc., valstybinės pensijos – 10 proc., našlių pensijos – 5 proc. Senatvės pensijos tiems, kurie turi būtinąjį darbo stažą, mažėjo 2,7–12,4 proc., o dirbantiems pensininkams, išskyrus neįgaliuosius – 1,5–70 proc., priklausomai nuo darbo užmokesčio.
- Senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimas prasidėjo 2014 m. pabaigoje. Pensijų gavėjams pernai buvo išmokėta 20 proc. apskaičiuoto skirtumo, o 2015 ir 2016 metais bus mokama po 40 proc. apskaičiuoto pensijų dydžių skirtumo.
- 2014 m. kompensacijoms išmokėti reikėjo apie 26 mln. 65 tūkst. € (apie 90 mln. litų), o iš viso kompensavimui reikės apie 130 mln. 300 tūkst. € (apie 450 mln. litų). Pensijų kompensavimo tikisi apie 484 tūkst. asmenų.
- Kadangi įstatyme nėra numatytas senatvės pensijų kompensavimas dirbusiems asmenims ir dideliu mastu sumažintų valstybinių pensijų kompensavimo mechanizmas, Vyriausybei Seimas pasiūlė kasmet, pradedant 2015 metais, atsižvelgiant į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ir valstybės biudžeto galimybes, įvertinti šių pensijų kompensavimo galimybes. Senatvės pensijų kompensavimas dirbusiems jų gavėjams pareikalautų papildomai apie 360,7 mln. litų (104,5 mln. €) iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, o dideliu mastu sumažintų valstybinių pensijų kompensavimas – apie 45 mln. litų (13 mln. €) iš valstybės biudžeto.
