Vasaros šventė žadino endriejaviškių jausmus

„Kapstatėlės“ dainininkės ir „Šeivos“ šokėjos su Veiviržėnų KC direktore N. Žemguliene ir vadovėmis J. Saliene, A. Liutikiene.

Į Endriejavą paskutinį birželio savaitgalį kvietė tradicinė vasaros šventė „Saulės ratu“. Ji sutapo su 246-uoju miestelio gimtadieniu. Atvyko ne tik endriejaviškiai – sugrįžo į gimtinę jos išsiilgę kraštiečiai. „Bendrystė – nuostabus dalykas: neturime laiko pabūti kartu. Pabūkime šiandien“, – pasveikinęs susirinkusiuosius kvietė Endriejavo Šv. apaštalo Andriejaus parapijos klebonas Robertas Romanovskis.

Gražinti ir didžiuotis
Tradicinę miestelio šventę endriejaviškiai šventė nuo ryto: prie Kapstato ežero vyko sporto varžybos. Endriejavo bendruomenės pirmininko pavaduotojas Eugenijus Kalvaitis gyrė entuziastingą varžybų organizatorių Martyną Šiaulytį. Pasak jo, kad pasisektų projektai, turi susivienyti bendruomenė, Kultūros skyrius, parapija ir seniūnija.
Vėliau šventės dalyviai persikėlė švęsti į Endriejavo parką, jaukią, gražiai sutvarkytą erdvę.
Endriejavo seniūnijos seniūnas Saulius Bakšinskis, pasveikinęs endriejaviškius su vienintele vasaros švente, pastebėjo, jog Endriejave gyventi gera. Renginio vedėja šmaikštuolė Eugenija Selskienė iš karto paklausė, kur jis gyvena ir pasisiūlė miestelyje rasti seniūnui būstą, kad nereikėtų po darbo grįžti į Gargždus.
Mylėti savo gražų miestelį paragino pasveikinti atvykęs rajono vicemeras Vytautas Butkus.
„Endriejavo miestelis – mūsų istorija, tradicijos, gyvenimai ir svajonės. Šventės įkvepia žmones prasmingiems darbams, kad miestelis augtų ir klestėtų, kad didžiuodamiesi sakytume, jog gyvename čia“, – kalbėjo Endriejavo bendruomenės valdybos narė Laimutė Šunokienė.
Šoka ir jaunimas, ir senjorai
Veiviržėnų KC direktorė Neringa Žemgulienė patikino, kad stengėsi išlaikyti tradicinę šventės dvasią, pasiūlė net trijų dalių koncertinę programą, kad įtiktų visų amžiaus grupių žmonėms. Žiūrovai aplodismentų negailėjo Veiviržėnų KC Endriejavo skyriaus meno kolektyvams.
Šventės dalyvius džiugino vaikų ir jaunimo šokių kolektyvas „Flick“, šiemet minėsiantis 15 metų veiklos sukaktį. Šis kolektyvas – svarbi Endriejavo kultūrinio gyvenimo dalis. „Kaip gerai, kad mūsų miestelyje vaikai gali mokytis šokio meno“, – pastebėjo E. Kalvaitis. Su šokėjais dirba entuziastinga choreografė Jolanta Salienė. Ji subūrė ir senjorus – naujas endriejaviškių šokių kolektyvas „Šeiva“ taip pat pasirodė scenoje. Endriejavo skyriaus moterų ansamblis „Kapstatėlė“ dovanojo gražiausias dainas apie vasarą – stebuklingą laiką, kai pražysta ne tik gėlės, bet ir jausmai, sugrįžta prisiminimai. „Kapstatėlės vadovė – Aida Liutikienė.
„Graži, jauki šventė, karšta – prakaituojam, bet labai smagu“, – šypsojosi dainininkė L. Šunokienė.
Istorijos liudytojos

Su Endriejavo miestelio švente sutapo vyriausios Endriejavo seniūnijoje gyventojos, ilgametės „Bangos“ skaitytojos Vladislavos Antanavičienės 98-ojo gimtadienio sukaktis. Į jos sodybą Paežerio kaime, Endriejavo kaimynystėje, iš parko atsklido muzika ir dainos. Pasveikinti sukaktuvininkę atvyko sūnūs Antanas ir Vytautas su šeimomis, dukra Janina. Vyriausioji Vanda su vyru senokai gyvena mamos sodyboje, kad galėtų jai padėti. Savo ilgaamžę seserį pasveikinti iš Kretingos atvažiavo brolis Antanas, kitais metais minėsiantis 90-metį, bei kiti artimieji.
Ir džiugu, ir jautru: V. Antanavičienei buvo lemta sulaukti 98-osios vasaros. Ji prasitarė apie šimtmetį, bet šis atrodo labai toli. Visą gyvenimą sunkiausių darbų nevengusi, meile ne tik savo vaikus apgaubusi – ir našlaičius brolius bei seses globojusi, sukaktuvininkė graudinosi, kad silpsta jėgos.
Vaclovo ir Marijos Lapių šeimoje Vladislava buvo vyriausia iš 9 vaikų. Mama mirė labai anksti, o tėvas sulaukė 94 metų. Amžinybėn išėjusios jos jaunesnės seserys ir brolis – liko vienintelis Antanas.
Patyrio kaime gimusi Vladislava nutekėjo į Žemgulius, vėliau šeima persikėlė į Paežerio kaimą, kur gyvena iki šiol. V. Antanavičienė – gyva šio krašto istorijos dalis. Veiviržėnų KC darbuotojai Marius Kakta ir Rita Žadeikytė sukūrė filmą apie Endriejavo miestelį. V. Antanavičienė pasakojo prisiminimus apie Endriejavo miestelį prieškariu. Jos artimieji žiūrėjo šį filmą, kuriame įamžinta gimtojo krašto istorija ir jos liudytojai.
Jame prisiminimais dalijasi ir endriejaviškė Rozalija Ramanauskienė, kuriai šią gegužę sukako 95-eri metai. Ši endriejaviškė, užauginusi 7 vaikus, sulaukė Prezidento įvertinimo – jai įteiktas ordino už „Nuopelnus Lietuvai“ medalis.
Endriejavo seniūnijoje gyvena 20 ilgaamžių nuo 90 iki 98-erių metų. Nuo 95-erių – trys gyventojai.
Endriejavo seniūnija, nutolusi nuo didmiesčio, senėja ir tuštėja. Pasak L. Šunokienės, prieš dešimtmetį gyvenamąją vietą čia buvo deklaravę daugiau nei 2 tūkst. gyventojų, o dabar – apie 1 200.
Virginija LAPIENĖ
Autorės nuotr.