Veiviržėniškė pamilo renginių vedėjos kelią
Pirmuosius pomėgius ugdome dar sėdėdami mokyklos suole. Taip nutiko ir buvusiai Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos moksleivei Nedai GAUDUTYTEI, kuri susižavėjo renginių vedimu. Pilietiška mergina – tikra šalies patriotė, dar išbandanti ir įvairias visuomenines veiklas. Su pašnekove kalbuosi apie studijas, mylimą darbą ir būsimus ateities žingsnius.
Tekdavo praleisti pamokas
– Esi kraštietė – veiviržėniškė. Dar besimokydama gimnazijoje buvai aktyvi moksleivė, veikei įvairiose organizacijose. Kaip Tave šios patirtys užaugino?
– Labai myliu šį kraštą. Tai mano namai, kuriuose labiausiai jaučiuosi savimi. Jau mokydamasi Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijoje stengdavausi kuo daugiau išbandyti, buvau nenustygstanti vietoje. Lankiau jaunimo klubą „Ekipa“, mokiausi Gargždų muzikos mokykloje fortepijono ir trimito specialybės, lankiau teatro studiją „Netikras teatras“, šokių būrelį „Vija“. Taip pat savanoriaudavau Klaipėdos rajono ir Klaipėdos miesto renginiuose, aktyviai dalyvavau mokyklos tarybos veikloje, tada tapau ir mokyklos prezidentė. Mokykloje teko inicijuoti ne vieną projektą. Labai esu dėkinga tuo metu buvusiai pavaduotojai Raimundai Mockuvienei, kuri mane palaikydavo ir dalindavo patarimus, nuo ko reikia pradėti ir ką daryti, kad viskas vyktų pagal planą. Tai man buvo labai svarbu – jausti palaikymą. Gaudavau ir daug atsakomybių, kurios mane ugdė elgtis pavyzdingai ir sąžiningai. Mokykloje mane lydėjo puikūs pedagogai, kurie mane augino visapusiškai, mokė ne tik matematikos, lietuvių, anglų, istorijos, muzikos, bet ir gyvenimo pamokų.
Mokykloje dėl užimtumo kartais tekdavo praleisti pamokas, tai labai džiaugiuosi, kad mokytojai suprasdavo, nusišypsodavo ir labai nepykdavo, nors kitą pamoką žinodavau, kad būtinai būsiu pakviesta atsakinėti.
– Socialinėse medijose pastebiu, kad esi Lietuvos patriotė. Tavo nuomone, kodėl svarbu ugdyti jaunimo pilietiškumą?
– Esu tikra patriotė, žaviuosi Lietuvos kraštovaizdžiu ir be galo myliu jūrą. Šią vasarą labai daug laiko praleidau prie jūros, ten būdama visada atrandu ramybę, susidėlioju savo mintis. Supratau, kaip svarbu yra pabūti su savimi, tuomet galima atrasti daug atsakymų.
Aš manau, kad jauno žmogaus pilietiškumą yra labai svarbu ugdyti, nes toks jaunuolis yra atsakingas bendruomenės narys, kuris rūpinasi savo aplinka, kurioje gyvena, jam rūpi Lietuvos ateitis. Pilietiškas jaunimas savo gebėjimais ir veikla prisideda prie kultūros puoselėjimo, aktyviai veikia savo krašte. Visgi pilietiškumas savaime neatsiranda, jį reikia ugdyti, vaikystėje turi padėti šeima, o toliau jį ugdo mokykla. Aš džiaugiuosi, kad mano šeimoje ir mokykloje buvo labai daug kalbama apie meilę tėvynei ir savo miestui.
Jaunystę pavertė simboliu
– Kaip susižavėjai renginių vedimu?
– Dar vaikystėje labai mėgdavau dėmesį, dainuodavau, vaidindavau, visada prašydavau, kad į mane žiūrėtų visi šeimos nariai. Tai buvo mano pirmieji žiūrovai, kurie norėdavo ar ne, bet turėdavo mane išklausyti.
Pirmasis pasirodymas scenoje vyko pirmoje klasėje, kuomet visi deklamavome eilėraščius. Tai man atrodė svarbiausias gyvenimo momentas, aš tam labai ruošiausi ir jaudinausi. Vėliau sekė mokykloje vykę įvairūs renginiai, kuriuose gaudavau galimybę būti vedėja.
Kai vedu renginį, tuo ir gyvenu, myliu tai, ką darau. Aš manau, kad įvyko sėkmingas startas, kuomet pradėjau vesti ne tik mokyklos šventes, bet ir privačius renginius, suteiktas malonumas, atsiradęs grįžtamasis ryšys iš žmonių paskatino imtis dar daugiau.
– Dabar sostinėje studijuoji Kultūros vadybą – ko išmokai iš šios programos?
– Studijuoju Vilniaus kolegijoje, esu trečio kurso studentė ir esu labai patenkinta kokybe. Mane mokė ir moko labai daug dalykų: kaip rašyti kultūrinius projektus, kas mums, kultūrinės veiklos vadybininkams, bus labai svarbu ateityje, kalbėjimo meno, vadybos pagrindų ir daug kitų profesijai reikalingų dalykų. Dėstytojai Vilniaus kolegijoje yra labai malonūs ir draugiški.
Jau ten teko dalyvauti studentų verslumą skatinančiame konkurse „Verslo renovacija – naujos idėjos“, kur buvau apdovanota kūrybiškiausio studento nominacija. Ir 23-ioje tarptautinėje mugėje teko garbė dalyvauti ir gauti apdovanojimą „Geriausiai vadybininkei“. Džiaugiuosi, kad galiu tobulėti ir sužinoti vis naujų, neatrastų dalykų.
– Dviese su drauge esate įkūrusios „JuNo šventes“. Ką simbolizuoja šis pavadinimas?
– Savo muzikinę, organizacinę veiklą kartu su drauge Lijana Judeikyte pradėjome prieš 7 metus. O prieš metus didėjant prašymams sudainuoti, sugiedoti renginiuose, šventėse, gimtadieniuose, vestuvėse, nusprendėme susikurti feisbuke puslapį. Ilgai mąstėme, kaip galėtume vadintis… Vis sukosi mintys apie jaunystę, energiją, gerą nuotaiką. Tad nusprendėme, kad žodis „jaunystė“ mums labiausiai tinkantis.
„Junior“ vertimas – jaunesnis, jaunystė, tad mes sutrumpinome ir pasivadinome „JuNo“. Paryškinome J ir N raides, kurios atskleidžia mūsų vardų arba pavardžių pirmąsias raides. J – Judeikytė, N – Neda, tai tapo simbolika.
– Kokias veiklas kartu organizuojate „JuNo šventėse“?
– Rengiame įvairaus pobūdžio šventes: vestuves, gimtadienius, vaikų šventes, krikštynas, šimtadienius, mokyklos šventes, įmonių privačius renginius ir kt. Mes siūlome vakaro vedėją ir gyvai atliekamą muziką. Vestuvių ir krikštynų ceremonijų metu giedame bažnyčiose.
Tikėti savimi
– Šią vasarą Klaipėdos rajone veikei Jaunimo savanoriškoje tarnyboje. Ką gavai iš šios patirties?
– Nuo šių metų vasario esu savanorių mentorė Jaunimo savanoriškoje tarnyboje, kurioje pusmetį jaunuoliai 40 val. per mėnesį savanoriauja pasirinktoje organizacijoje. Kiekvienas savanoris kartą per mėnesį susitinka su paskirtu mentoriumi. Tokia esu jaunimo klube „Ekipa“, kurio narė buvau 11 metų. Su savanoriais kartu mokomės įveikti visus iškilusius sunkumus, apmąstyti patirtį bei įvardyti išmokimus, suformuluoti tobulėjimo kryptis.
– Tavo ateities užmojai – kokie jie?
– Noriu profesine prasme įsitvirtinti, tačiau tvirtam pamatui reikia dar didesnio įdirbio, to ir siekiu. Esu iš tų žmonių, kurie labai daug mąsto apie ateitį. Stengiuosi apie savo ateities planus garsiai nekalbėti, o daug dirbti, stengtis ir judėti į priekį. Vadovaujuosi taisykle, kad viskas gyvenime įmanoma, kai labai nori, stengies ir tiki tuo, ką darai.
Kalbėjosi Robertas MACIUS
Asmeninio archyvo nuotr.
