Veiviržėniškiai paskui migruojančius paukščius
Austrijos sostinė Viena gimnazistus pakerėjo savo prabanga, elegancija ir romantika.
Visi puikiausiai žino, jog rudenį paukščiai migruoja, tai yra keliauja iš vienos gyvenamosios vietos į kitą. Dažnai jiems pavydime, ypač tiems, kurie skrenda ten, kur šilčiau. O žmonės panašiai kaip ir paukščiai migruoja, tik skrenda ten, kur geriau, kur įdomiau, kur dar nebuvo. Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijoje rugsėjo 29 diena buvo netradicinio ugdymo – ekskursijų ir išvykų diena. Todėl gimnazijos moksleiviai, kaip tie paukščiai, vadovaujami patyrusių vedlių (mokytojų), pasklido po šalies miestus, o vyresnieji nukako net iki Austrijos.
Pradinukai anksti ryte sėdo į autobusą ir išvyko į Klaipėdos „Forum Cinemas“ kino teatrą „Akropolyje“. „Žiūrėjome kino filmą „Džiunglių būrys“. Šįkart „Džiunglių būriui“ teko stoti prieš piktąją koalą Igorį ir jo vadovaujamą kvailokų, bet viskam pasiruošusių babuinų (tokios beždžionės) būrį. Vyko arši kova. Tačiau gėris nugalėjo blogį. Pakilios nuotaikos grįžome į autobusą ir tęsėme išvyką, pasukdami Baltijos jūros link. Jūra tądien buvo rami, dangus saulėtas, smėlis birus, sausas. Ieškojome gintarų. Radome į gintarus panašių akmenukų. Buvo smagu pabūti visiems drauge“, – pasakojo mokytoja Irena Raudonienė.
5 kl. mokiniai vyko į Daukšaičius. Klasės auklėtoja Alma Vanagienė dalijosi mintimis apie išvyką: „Taip apsispręsta dėl to, jog tiek klasės auklėtojai, tiek ir 25 mokiniams norėjosi geriau vieniems kitus pažinti, stebėti vaikų elgesį, tarpusavio santykius netradicinėje erdvėje ir veikloje. Išvykos metu aplankėme Daukšaičių piliakalnį, grožėjomės rudenišku gamtos grožiu, keliavome prie Šalpės upės, mokiniai svečiavosi klasės auklėtojos sodyboje, kurioje vyko kūrybinė, intelektinė, žaidybinė, sportinė, pramoginė veikla. Įvairių veiklų metu buvo organizuojamas komandinis darbas, kaitaliojama grupių sudėtis, tad nuolat grupėse vyko bendravimas ir bendradarbiavimas su vis kitais klasės draugais. Mokiniai maloniai nustebino savo išmone, kūrybiškumu ir susitelkimu renginyje „Gudragalvių mūšis“. Džiugu, jog ir naujokai noriai įsijungė į organizuojamas veiklas. Ypač vaikams patiko žaidybinė-sportinė veikla „Sportuok linksmai“, kurioje išryškėjo komandos narių darnumas, savitarpio pagalba, mandagūs patarimai siekiant vieningo tikslo. Linksmas sportines žaidybines užduotis padėjo organizuoti mokinių tėveliai, tad sunkumų nepatirta: kiekviename poste penktokų laukė užduoties organizatorius ir jos vertintojas.
Pagrindinis tikslas pasiektas – susidraugavome, geriau vieni kitus pažinome, kartu žaidėme, pramogavome, gaminomės pietus, tvarkėmės, keliavome, muzikavome…“
7 klasės mokiniai pajudėjo pasidairyti po Pietų Lietuvą. „Saulei patekėjus, mūsų laukė druskos miestas – Druskininkai. Ekskursiją pradėjome nuo programos „Parodomasis šakočio kepimas“. Įėjusius į kavinę „Romnesa“ mus pasitiko ant stalų garuojanti arbata ir lėkštėse ragučius iškišę šakočio gabaliukai. Sušilę, pasistiprinę ėmėmės darbo – atviroje židinio ugnyje kepėme šakotį. Kepdami sužinojome šakočio atsiradimo istoriją Lietuvoje. Taip pat žiūrėjome filmuką apie šakočių kepimą kitose Europos valstybėse.
Iškepę šakotį patraukėme į sūrią pamoką druskos studijoje. Apžiūrėjome skulptūras, sukurtas iš druskos, gavome po gumuliuką druskos, miltų ir vandens ir pasidarėme suvenyrų. Iš druskos gabalo su dilde sukūrėme meno kūrinius-skulptūrėles. Čia turėjome galimybę išbandyti rankų darbo elektromobilį. Tiesa, su viena sąlyga: reikėjo padainuoti žemaitiškai. O smagiausia ir įdomiausia tai, jog išsiaiškinome, kad druskos studijos vadovo šaknys Veiviržėnuose.
Druskininkų centre mūsų laukė XIX a. Plepi ponia. Plepi ponia papasakojo ir parodė, kur įsikūrusi Druskininkų valdžia, ragavome mineralinio vandens „Druskininkai“ ir „Aušra“, o prie sūraus šaltinio gavome palaiminimą: „Būti išmintingiems, gražiems, protingiems, o svarbiausia – sveikiems.“ Rodos, tai pildosi.
Aplankėme M. K. Čiurlionio muziejų, kuriame eksponuojami paveikslai tiesiog užbūrė. Likome sužavėti.
Nuvykę į sniego areną gavome šalčio dozę, pasižiūrėjome, kaip slidinėja patyrę sportininkai, ir nutarėme, kad sugrįšime…
Paskutinė stotelė Druskininkuose – „Lynų kelias“. Iš 45 m aukščio pasigrožėjome Druskininkų kraštovaizdžiu. Tai smagiausia visos ekskursijos akimirka, kai bijodami aukščio, traukėme „Juoda orchidėja“. Taip pat aplankėme Merkinės piliakalnį. Pavargę, bet laimingi sukome Vakarų Lietuvos link“, – smagiai patyrimais dalijosi auklėtoja Diana Vepštienė.
8 klasės mokiniai keliavo į Klaipėdą. „Ekskursiją pradėjome „Skypark“ pramogų parke. Mokiniai kelias valandas bandė savo jėgas šokinėdami batutuose. Parke netrūko smagios nuotaikos, komandinių žaidimų, naujų pažinčių su mokiniais iš kitų mokyklų. Po geros rytinės mankštos vykome į Klaipėdos senamiestį, aplankėme pagrindines turistų pamėgtas vietas ir baigėme savo ekskursiją Mažosios Lietuvos muziejuje. Edukacinės pamokos metu sužinojome apie Klaipėdą ir jos kraštą, kai dar vokiečiai buvo įsikūrę uostamiestyje“, – įspūdžiais dalijosi auklėtoja Aušra Dara.
I b g klasės mokiniai su auklėtoja Inga Januševičiene keliavo į Vilnių, aplankė Vytauto Didžiojo karo ir karo technikos muziejų. Ten buvo eksponuojama vikšrinė technika, šarvuočiai, automobiliai, mažieji visureigiai benzinvežiai ir tankai, T-55 ir T-72. Beveik kiekvienas eksponatas buvo trumpai aprašytas: kur buvo gaminamas ir iš kur atkeliavo į Lietuvą. Iš muziejaus pėsčiomis keliavo aplankyti šventųjų apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios. Neapsakomo grožio bažnyčia, išpuošta italų skulptorių, pakerėjo visus. Galiausiai aplankė „Labyrinthus“, kur žaidė komandinį žaidimą visiškoje tamsoje su netikėtumo ir nežinomybės efektais. Buvo baisu, bet devintokai išdrįso ir perėjo visą labirintą.
Tris dienas keliavo I–IV klasių gimnazistai ir lydinčios mokytojos Irena Juciuvienė, Ineta Ruškė, Jovita Jokšienė. Aplankė Čenstachovą – Lenkijos dvasinį simbolį ir religinę sostinę, kuri nuo amžių traukia piligrimus iš viso pasaulio, Jasna Gora vienuolyną, kuriame saugomas vienas iš didžiausių Lenkijos turtų – stebuklingoji Čenstachovos Juodosios madonos ikona. Nuostabus Čekijos miestas Olomoucas – istorinė Moravijos sostinė žavėjo Šv. Trejybės kolona, įrašyta į UNESCO kultūros paveldą, gotikinio ir barokinio stiliaus architektūra. Kadangi dvi naktis nakvojo Brno mieste, tai jaunimas pasigėrėjo ir naktiniu miesto gyvenimu. Kelionės tikslas buvo imperatoriškoji Viena, bet kol ją pasiekė, keliaudami Dunojaus pakrante, gėrėjosi Vachau slėniu. Dar užsuko į Melko benediktinų vienuolyną – Austrijos kultūros bei mokslo židinį, lankomą jau nuo 1089 metų. Austrijos sostinė Viena pakerėjo savo prabanga, elegancija ir romantika. Skambant Štrauso muzikai autobuse, po apžvalginės ekskursijos autobusu, ekskursantai lydimi gido pėsčiomis patraukė Vienos senamiesčiu. Imperatoriškojo miesto dvasia lydėjo einant Marijos Teresės aikšte, gėrintis didingu Habsburgų dinastijos rūmų kompleksu, suklusus prie Maro kolonos – paminklo 75 tūkstančiams maro aukų (analogišką matė ir Olomouco mieste), žiūrint į gotikos šedevrą – Šv. Stepono katedrą, tapusią miesto simboliu, stabtelėjus prie garsiosios Vienos operos ir Mocarto paminklo, aplankius Rotušę.
Liaudies išmintis sako, kad paukščiui kelio rodyti nereikia. O augančiam žmogui reikia: kur skristi, ko ir kodėl skristi, kaip skristi…
Kelionių įspūdžius surinko ir surašė mokytoja Irena JUCIUVIENĖ
