„Viržio“ dešimtmetis suskambo aukščiausia nata

Veiviržėnų kultūros centro archyvo nuotr.: „Viržio“ kolektyvas išsiskiria plačiu dainų repertuaru ir mišria sudėtimi.

Veiviržėnų kultūros centro vokalinio ansamblio „Viržis“ veiklos dešimtmetis vakar miestelio scenoje išsiliejo sraunia dainų upe, kurią šildė net akademinės vokalinės muzikos srovės. Keturiais balsais dainuojantis ansamblis išsiskiria muzikinio repertuaro branda: populiarumo nesivaikoma pigiomis dainomis.

Subūrė skrabalų maestro

Ansambliui vadovauja vienintelis profesionalus lietuviško instrumento – skrabalų – maestro Regimantas Šilinskas. „Pamenu, kaip prieš dešimtmetį, kai pradėjau dirbti Veiviržėnų kultūros centre, pas mane atėjo trys pedagogės ir pareiškė norinčios dainuoti, burti ansamblį. Jų gebėjimais įsitikinau paprašęs padainuoti: užtraukė trim balsais, natas taip pat pažinojo, tad sutikau“, – „Bangai“ pasakojo R. Šilinskas. Iš pradžių „Viržiui“ jis vadovavo kartu su Veiviržėnų kultūros centro direktore Laura Netalimova, tačiau vėliau ją pakeitė meno vadovė Žibutė Sukackienė.

Ansamblio vadovas R. Šilinskas teigia dirbąs pagal pašaukimą: „Visada jaučiau, kad pasuksiu muziko keliu. Man užteko scenoje pamatyti a. a. Stasį Povilaitį: norėjau būti toks, kaip jis. Džiaugiuosi, kad dabar muzika yra ir mano darbas, ir pomėgis. Vadovaudamas „Viržiui“ jaučiu, kaip tobulėja lankančiųjų dainavimo įgūdžiai. Tą liudija ir kolektyvo pasiekimai. Pavyzdžiui, 2015 m. Klaipėdos apskrities vokalinių ansamblių šventėje-konkurse „Teskries dainužė“ ansamblis užėmė II vietą.“

Ansamblis išskirtinis plačiu repertuaru, kurį, anot Ž. Sukackienės, ir sunkiausia parinkti. „Viržio“ programoje – religinė muzika, harmonizuotos lietuvių liaudies dainos a cappella ir su fonogramos pritarimu, originalios lietuvių ir užsienio kompozitorių sukurtos dainos. „Svarbiausia, kad lankantieji kolektyvą neišsigąsta tokio plataus dainų spektro. Drįsiu pasakyti, kad šiuo atžvilgiu esame unikalūs visame Klaipėdos rajone“, – nesikuklino Veiviržėnų kultūros centro direktorė L. Netalimova, kuri pati taip pat yra „Viržio“ narė. Anot jos, dešimt metų kolektyvui yra labai daug, juolab kad jo sudėtis beveik nesikeitė, tai reiškia, kad lankančiuosius tenkina vadovų darbas, toks laiko praleidimo būdas, pasiekimai įvairiuose festivaliuose.

Jaučiasi it šeima

Dar vienas „Viržio“ išskirtinumas – kad ansamblyje yra 4 vyrai. Mat dažniausiai vakarus su daina yra linkusios praleisti tik moterys. „Su vyrais visur bėda. Vien statistiškai jų yra mažiau, o rasti dainuojančių, motyvuotų – dar sunkiau. Mūsų vizija, kad „Viržis“ ateityje taptų kameriniu choru, tačiau kol kas tai nerealu, stinga lankančiųjų“, – atvirai kalbėjo vokalinio ansamblio vadovai Ž. Sukackienė ir R. Šilinskas.

„Viržyje“ apie 9 metus dainuojantis Veiviržėnų bendruomenės pirmininkas Viktoras Daugėla prisipažįsta, jog būna dienų, kai slegia kasdieniai rūpesčiai ir eiti į repeticijas entuzia­zmo nėra. Tačiau atsakomybės jausmas nugali: „Juk dainuojame keturiais balsais, tad svarbu, jog kiekvienoje repeticijoje būtų pusiausvyra. Smagiausia, kad turime profesionalius vadovus, jau esame dainavę ir Kauno „Žalgirio“ arenoje, ir Seime…“

„Man tai didžiausia atgaiva, penas sielai. Esame kaip šeima. Ne tik dainuojame, bet susirinkę ir džiaugsmais, vargais pasidalijame. Visi lankantieji paprasti, nuoširdūs žmonės. Trečiadienį repetavome iki 22.30 val., tačiau vis tiek smagu, kad ir neišsimiegojau“, – šypsodamasi sakė ikimokyklinio ugdymo pedagogė Janina Riaukienė.

Pasak L. Netalimovos, „Viržio“ nariai neapsiriboja tik dainavimu: „Tai aktyvūs visuomenininkai, pilietiškai nusiteikę gyventojai, kuriems ne tas pats, kas vyksta jų aplinkoje, miestelyje, šalyje.“

KOMENTARAS

• Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėjas Gintautas BAREIKIS: „Vokalinį ansamblį „Viržis“ vertinu labai gerai. Aš didžiuojuosi šiuo kolektyvu ir linkiu užaugti iki choro. Žinau, kad tokių sumanymų jie turi. „Viržis“ nėra populiariosios muzikos kolektyvas, nesivaiko lengvo priėjimo prie publikos. Žinoma, jie turi ir lengvesnio žanro kūrinių, tačiau neapleidžia ir akademinės vokalinės muzikos. Tai pavyzdys daugeliui vokalinių kolektyvų, kad ir mažuose miesteliuose galima rasti dainuojančių vyrų, moterų, vystyti jų muzikinius gabumus tinkama linkme.“