Vokietijos ekologiniame buivolų ūkyje – snukio ir nagų liga

Nerimastinga žinia porakanopių gyvulių augintojams iš Vokietijos Federacinės Respublikos Brandenburgo žemės – čia viename azijinius buivolus auginančiame ekologiniame ūkyje nustatyta snukio ir nagų liga.
Snukio ir nagų ligos sukėlėjas – virusas, ši ūminė liga plinta labai greitai, sergantys gyvuliai karščiuoja, snukio gleivinėje, tarpunagėje bei tešmens odoje susidaro pūslelės. Užkratas plinta nuo sergančio gyvulio, gali patekti per užkrėstą vandenį, pašarus, mėšlą, gali pernešti paukščiai ir gyvūnai. Serga tiek naminiai skeltanagiai gyvūnai – karvės, avys, ožkos, kiaulės, tiek laukiniai. Nustačius ligą, ūkyje privaloma skelbti karantiną. Ligos apimtas židinys visiškai izoliuojamas nuo aplinkinių fermų ir ūkių. Sergantys gyvuliai izoliuojami ir gydomi, sveiki gali būti vakcinuojami. Gyvulių mėšlas dezinfekuojamas biotermiškai, tvartai ir aplinka periodiškai dezinfekuojami. Žmonės gyvulių snukio ir nagų liga suserga retai. Apsikrėsti galima prižiūrint sergančius gyvulius arba geriant nevirintą pieną. Žmonių susirgimo požymiai nesiskiria nuo gyvulių. Inkubacijos periodas – 3–6 dienos, ligoniai gydomi simptomatiškai. Šunys ar katės šia liga užsikrėsti negali. Lietuvoje snukio ir nagų liga paskutinį kartą buvo nustatyta 1982 m., todėl galvijų vakcinacija nuo šios ligos nutraukta nuo 1985 m., o 1996 m. vasario mėn. Lietuva pripažinta laisva nuo šios ligos.
Netoli Berlyno miesto ribos esančio Hionovo miestelio ūkyje laikyta keliolika vandens arba azijinių buivolų, trys iš jų ganykloje buvo rasti negyvi. Likusi banda, paaiškėjus susirgimo priežasčiai, buvo sunaikinta.
Brandenburgo valstybinėje laboratorijoje ir Friedricho Loefflerio institute gyvūnų ligų ekspertai ištyrė kritusį gyvūną ir nustatė sukėlėją. Nustatytam viruso tipui vakcina yra sukurta, jų galima pagaminti per kelias dienas. Virusas nekenksmingas žmonėms, tačiau labai užkrečiamas, nes gali būti perduodamas keliais būdais ir dideliais atstumais.
Šiuo metu atliekami tyrimai aplink sirgusių gyvulių fermą. Iki šiol neaišku, kaip gyvuliai užsikrėtė ar buvo užkrėsti. Neatmetama versija, kad lauke laikomiems buivolams užkratą galėjo atnešti šernai ar kiti gyvūnai. Todėl prašoma medžiotojų stebėti, ar nepasitaikys pamatyti įtartinų, apatiškai besielgiančių žvėrių.
Nukentėjusio ekologinio ūkio ūkininkas tvarkingai prižiūrėjo laikomus buivolus, pašarus ruošė pats, nepirko, juos laikė apdengęs. Veterinaro manymu, susirgę gyvuliai galėjo būti užsikrėtę mažiausiai tris savaites.
Dabar imamasi visų atsargumo priemonių galimam ligos plitimui sustabdyti. Aplinkui Hionovą nustatyta trijų kilometrų pločio apsauginė zona ir dešimties kilometrų pločio stebėjimo juosta. Į šią zoną patenka trys Brandenburgo žemės rajonai ir Berlynas, – šeštadienį pranešė Brandenburgo žemės ūkio ministrė Hanka Mittelstadt.
Dezinfekuojamos aplinkinės ganyklos ir teritorija, ganykla izoliuota apsaugine tvora. Ūkininkų prašoma prie tvartų naudoti dezinfekcinius kilimėlius. Kadangi virusinė liga labai užkrečiama, aplinkiniuose ūkiuose laikomi galvijai, kiaulės ir ožkos turės būti sunaikinti, taip pat ir gyvuliai, kurie atsidūrė vieno kilometro spinduliu nuo buivolų ganyklos.
Nors užkrato židinių kitur nepastebėta, tačiau saugumo sumetimais uždarytas Berlyno parkas, zoologijos sodas, vaikų ir suaugusiųjų pamėgti kiti porakanopius gyvūnus laikantys pramoginiai parkai ir ūkiai. Šią savaitę Berlyne prasidedančioje kasmetinėje vienoje didžiausių pasaulyje žemės ūkio ir maisto pramonės mugių „Žalioji savaitė“ nebus eksponuojamas nė vienas porakanopis gyvūnas. Ganykloje Marzahn-Hellersdorf netoli Berlyno praėjusį penktadienį buvo rasta nugaišusi avis, tačiau ištyrus ją paaiškėjo, kad kritęs gyvulys snukio ir nagų liga užkrėstas nebuvo.
Vokietijoje ši porakanopių liga sugrįžo po 37 metų, nuo snukio ir nagų ligos neskiepijama nuo 1991 m., nuo to laiko šalis laikyta laisva nuo šios gyvulių ligos.
Daiva SRĖBALIŪTĖ
Asociatyvi nuotr.
Lietuvoje įtarus susirgimo atvejį Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba ragina kuo skubiau pranešti apie tai savo veterinarijos gydytojui arba tarnybai užpildant anketą internetu arba paskambinant telefonu 1879 bei +370 5 242 0108.