„Žalioji zona“ sklype kelia iššūkį namo statybai
Į „Bangos“ redakciją kreipėsi gargždiškė dėl problemos su „žaliąja zona“ jos sūnaus sklype. Pasak moters, sklype buvo panaikinti elektros stulpai, tačiau „žalioji zona“, kur negalima statyti namo, miesto Bendrajame plane išliko. Sklype norima namo projektą „paslinkti“ toliau nuo gatvės dėl keliamų dulkių, tačiau dėl Bendrojo plano to padaryti negalima. Gargždiškė prašė Klaipėdos rajono savivaldybės atsakymo.
„Prieš keletą metų nusipirkau sklypą, per kurį buvo nutiestos dvi elektros linijos po 10 kV. Po kelių mėnesių buvo panaikintos abi linijos ir tuomet nusprendėme pasididinti statybos zoną (nekeičiant leidžiamo užstatyti ploto tankio ir intensyvumo), kad namas nebūtų prie pat gatvės ir nereikėtų kvėpuoti dulkėmis, kadangi sklypo gylis yra 60 metrų.
Elektros linijų sklype nebeliko, bet dokumentuose jos vis dar buvo, todėl varstėme ESO duris ne vieną mėnesį, kol galiausiai buvo sutvarkyti dokumentai. Gavęs dokumentus su panaikintomis elektros linijomis, architektas paruošė dokumentus Klaipėdos rajono savivaldybei, kad galėtų keisti mano sklypo, esančio Gargžduose, detalųjį planą, patvirtintą 2007-11-29 Klaipėdos rajono savivaldybės sprendimu Nr. T11-368. Sprendiniai koreguoti detalųjį planą, koreguojant statybos ribą ir statybos zoną, numatyti supaprastinta tvarka pagal LR Teritorijų planavimo įstatymo 28 str. 9 p. Savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu. Esminių sklypo naudojimo reglamentų keisti nenumatoma.
Pasirodo, panaikinus elektros linijas, liko žalioji zona, kuri buvo po elektros linijomis ir jos panaikinti negalima, kol nebus keičiamas Gargždų miesto bendrasis planas. Todėl mūsų prašymas koreguoti statybos zoną ir ribą atmetamas. Tiek Savivaldybės architektas K. Simutis, kuris pasirašė dokumentą, tiek Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjas G. Kasperavičius pareiškė, kad niekuo negali padėti. Nemanau, kad reikia keisti Bendrąjį planą ESO panaikinus ir išregistravus vieną ar kitą liniją ir jos apsaugos zoną. Manau, kad yra paprastesnis būdas panaikinti apsauginius elektros želdinius.
Būtų viskas gal ir gerai, jei teisės aktai, kuriuos pritaikė man, galiotų visiems ir traktuojami būtų vienodai. Pasirodo, kiti gali pasistatyti namą ne tik „formaliuose“ elektros linijos apsauginiuose želdiniuose, bet ir LITGRID 110 kV realių elektros tinklų zonoje nesilaikant 20 metrų atstumų į abi puses nuo tinklo ašies. Taigi, įstatymai galioja ne visiems vienodai. Pastatai atsirado galiojant dabartiniam Bendrajam planui.
Prašau atsakingų pareigūnų paaiškinti šią situaciją, kodėl vieniems galima nesilaikyti teisės aktų ir statyti namus šalia 110 kV linijos (3–5 m atstumu), o kitiems negalima statyti namo toliau nuo gatvės, nes miesto Bendrajame plane parodyti elektros linijos apsauginiai želdiniai nebeegzistuojančiai elektros linijai. Nei fiziškai, nei teisiškai. Apsaugos zonos Nekilnojamojo turto registre irgi išregistruotos po beveik metų vargų“, – taip laiške problemą dėsto gargždiškės sūnus I. L. (laiško kalba ir stilius yra netaisyti – aut. pastaba)
Su šiuo laišku kreipėmės į Klaipėdos rajono savivaldybę. Pateikiame Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Viešųjų ryšių ir bendradarbiavimo skyriaus vedėjos Ernestos Badalovos komentarą:
„Architektūros ir teritorijų planavimo skyrius, derindamas projektus, privalo vadovautis konkrečiam sklypui galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais, specialiosiomis žemės naudojimo sąlygomis bei kitais teisės aktais. Visi projektai, priklausomai nuo rūšies, yra nagrinėjami ir derinami Infostatyba arba TPDRIS sistemose, atmetimo atveju ten matomos ir nederinimo priežastys.
Kiekvienas gyventojas, norintis jam priklausančiame sklype statyti namą, turi parengti projektą, kad gautų statybą leidžiantį dokumentą. Tam reikia kreiptis į projektuotojus, kurie turi įvertinti visus konkrečiame sklype galiojančius teritorijų planavimo dokumentus, Bendrojo plano tiek grafinius, tiek tekstinius sprendinius ir kt. Projektuotojai yra atsakingi už tai, kad derinimui pateiktų projektą, atitinkantį ne tik gyventojo lūkesčius, bet ir galiojančius Bendrojo plano sprendinius.
Šiuo metu yra atliekamas Gargždų miesto bendrojo plano monitoringas. Jo metu gyventojai gali teikti pasiūlymus Administracijos direktoriui, nurodydami, kokie pokyčiai jų manymu yra reikalingi. Atlikus monitoringą, jo išvadoms turi pritarti Taryba. Jeigu monitoringe siūloma koreguoti arba keisti Bendrąjį planą ir tam pritaria Taryba, tik tuomet yra perkama Bendrojo plano koregavimo procedūra.
Norėtume atkreipti dėmesį, kad vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, „žaliųjų“ ar kitų zonų, kurios numatytos teritorijų planavimo dokumentuose, pavyzdžiui Bendrajame plane, koregavimas galimas tik keičiant pačius dokumentus, šiuo atveju – Bendrąjį planą.
Konkrečiam sklypui galioja konkretūs teritorijų planavimo dokumentai, specialios žemės naudojimo sąlygos bei kiti teisės aktais. Pavyzdžiui, net ir toje pačioje esančioje gatvėje skirtinguose sklypuose gali galioti skirtingi dokumentai. Jei namas pastatytas, kol galiojo vienas Bendrasis planas ir statyba ten buvo galima, tai sklypui, kuriame dar tik planuojama statyti, galioja vėliausiai priimtas dokumentas, kuriame sąlygos gali būti jau kitos. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad Bendrajame plane nustatyta „žalioji zona“ nėra skirta vien tik tinklo apsaugai, bet ir ekologinei pusiausvyrai reguliuoti, todėl šios zonos mažinimas galimas tik kompleksiškai vertinant viso miesto kontekstą, tai yra – koreguojant Bendrąjį planą.
Ištrauka iš Bendrojo plano: Apsauginės ir ekologinės paskirties želdynai. Teritorija skirta apsauginės ir ekologinės paskirties želdynams.“
Parengė
Gabrielė ČIUNKAITĖ
