• 8 rugpjūčio, 2022
|

Žemės ūkio ministras aplankė Žemaitijos ūkininkus

Virginijaus Čėsnos žemės ūkio technikos parkas Tolių kaime.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas trečiadienį praleido Žemaitijoje. „Mano tikslas buvo savo akimis pamatyti, įsitikinti, kuo šiandien alsuoja šio krašto ūkininkai, kokios jų aktualijos“, – „Pajūrio naujienoms“ sakė jis.


Į Kretingą – iš kaimyninio Skuodo
Į Kretingą ministras atvyko iš Skuodo rajono, pabuvojęs augalininkystės ūkyje Gedrimų kaime ir gyvulininkystės ūkyje Ivoniškėje. Gedrimuose 300 ha augalininkystės ūkį plėtojantys Živilė ir Andrius Narmontai augina žieminius ir vasarinius kviečius, žirnius, dalyje žemės – sėklinius motiejukus, baltuosius dobilus, garstyčias. O broliai Remigijus ir Ringaudas Kaniavos Ivoniškės kaime laiko karves ir telyčias, pasistatė naują, modernią, robotizuotą fermą.
„Žaviuosi abiejų šių jaunų šeimų požiūriu į tai, ką jie daro, ką kuria, ką planuoja ateityje“, – paklaustas, kokių minčių jam sukėlė viešnagė Skuode, teigė K. Navickas. Jis neslėpė išgirdęs ir problemų, kurios daugiausia kylančios dėl biurokratijos ir pareigūnų galimos nekompetencijos, vėlavimo vertinti Nacionalinei mokėjimo agentūrai ūkininkų pateiktus projektus.

Gedrimų kaime augalininkystės ūkį plėtoja (kairėje) Živilė ir
Andrius Narmontai. Šalia jų – žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas
ir Skuodo rajono meras Petras Pušinskas.


O Kretingos rajone K. Navickas pirmiausia užsuko į prieš trejus metus Laukžemėje palangiškių brolių Andriaus ir Vytauto Gedvilų įkurtą „Prieskonių jūrą“.
„Vytautą dabar atgal į Norvegiją esam išsiuntę, kad mus išlaikytų, pinigų susimokėti už elektrą ir šildymą uždirbtų, nes gruodžio sąskaitos išgąsdino kaip reikiant“, – juokavo šiltnamyje svečią pasitikęs Andrius. Jis ir pats15-a metų yra dirbęs Norvegijoje, per tą laiką pavykę užmegzti ne vieną naudingą pažintį su vietiniais ūkininkais, tarp jų – su specialistais, auginančiais prieskoninius augalus. Broliams Gedvilams ir nuo vaikystės su jais kartu Palangoje augusiam Mindaugui Milašiui kilo idėja tokį pat verslą „nuo nulio“ pradėti Lietuvoje.
Ministrui įspūdį padarė, kad 800 kv. m plotą užimantis šiltnamis bei įranga į Laukžemę „perkelta“ iš Norvegijos – vyrai patys nusiardė ir už simbolinę kainą visa tai įsigijo iš ten veiklą nutraukusių ūkininkų. Šie, sužinoję lietuvių planus, tik dar labiau padrąsino, negailėjo patarimų, kaip teisingai ūkininkauti, kad prieskoninius augalus būtų galima auginti ne tik pavasarį ir vasarą, bet ištisus metus.

Neariminę žemdirbystę propaguojantis Virginijus Čėsna (iš kairės) ministrui Kęstučiui Navickui, Kretingos rajono merui Antanui Kalniui
ir vicemerui Dangirui Samaliui papasakojo, kad kai kurios jo naujos mašinos – išmanios, pritaikytos Europos žaliajam kursui įgyvendinti.

Ragino pagalvoti apie projektus
A. Gedvilas teigė, jog būtent ši žiemą, kai ir šaltuoju periodu bando užauginti žoleles, jiems bus pirmoji. Dabar testuoja – dalį augalų pasodino į iš Leliūnų įmonės Kretingos rajone įsigytą ekologišką humusą, nes pastebėjo, kad durpės nepritaikytos, vazonėliuose nesišaknija, pūva.
„Iš šono jums gal ir atrodo neblogai, bet mes kitom akim žiūrim, kitaip kokybę vertinam“, – ministro paklaustas, kodėl į automobilio priekabą bet kaip suversti dar visai geri žalumynai, nusišypsojo šiltnamio savininkas.
Jis papasakojo, kad „Prieskonių jūros“ bazilikais, petražolėm, raudonėliu, rozmarinu, čiobreliu, peletrūnu, kalendra, gražgarste jau prekiaujama prekybos centruose, tarp jų Vilniuje, trijose „Rimi“, kur įsteigti specialūs ūkininkų skyreliai „Vikis“. Vazonėlio su baziliku verslininkų nustatyta kaina –1,10 euro, bet prekybininkai, žinoma, kelias dešimtis centų dar prisideda. Kaip sakė Andrius, rinką plėsti pavyksta už pardavimą atsakingai įmonės darbuotojai Redai Vitkutei.
Švarūs, be chemikalų užauginti prieskoniai jau spėjo išpopuliarėti daugelyje Palangos kavinių. „Visas vegetas ir aš metu į šoną – kur tu rasi geriau, kaip natūralus, šviežias, ką tik užaugintas prieskonis. Ne veltui ir vienas populiarus tinklaraštininkas mūsų kavinę įvertino, sakė, sriuba – kaip pas mamą“, – juokėsi vienoje kavinių Palangoje virėja dirbanti brolių mama Pranutė Gedvilienė. Moteris atviravo išgyvenanti dėl sūnų verslo. „Man vis rūpi, kaip jiems sekasi, kas bus toliau. Kaip ir kiekvienai mamai, kai viskas vaikams gerai, – esu patenkinta, kai kas nors nepavyksta, – ir ašarą naktimis nubraukiu“, – prisipažino ji.
Kokybiškus prieskoninius augalus užauginti – savotiškas iššūkis: truputį apleisi, kažko nepastebėsi, – ir vėl toje priekaboje, kurią reikės išvežti iškratyti, atsidurs. Kalvarijos savivaldybėje ministras teigė žinantis verslininkus, šiltnamiuose auginančius gėles. „Gėlių verslas, kaip supratau,– lengvesnis, nes, atradus nišą, esi labiau garantuotas, kad parduosi… Bet, matydamas jūsų entuziazmą, tikiu, kad ir jums seksis “, – vylėsi jis ir verslininkus ragino pagalvoti apie paramas, dalyvavimą projektuose – tokia galimybė esanti.

Ivoniškės kaime Skuodo rajone ministrui Kęstučiui Navickui
(kairėje) įspūdį padarė itin moderni ferma. Anot ūkininko Remigijaus
Kaniavos, naujos technologijos palengvina ūkio darbus,
mažiau reikia ir darbuotojų.


Ir apie kooperaciją, ir apie žaliąjį kursą
Tolių kaime Žalgirio seniūnijoje, savo ūkyje, K. Navicką pasitiko šiuo metu apie 1tūkst. 200 ha Kretingos ir Klaipėdos rajonuose išsibarsčiusios žemės valdantis Virgilijus Čėsna, taip pat Kretingos rajono savivaldybės meras Antanas Kalnius, vicemeras Dangiras Samalius.
Rajone vienas stambiausių ir pažangiausių ūkininkų prabilo apie kooperacijos svarbą ir naudą, apie paslaugų sistemos sukūrimą. „Nesuprantu, kodėl, ypač tie, „mažesnieji“ kolegos, visus darbus stengiasi apsiglėbti patys, nors ne visada pasiseka, oro sąlygos Lietuvoje žemdirbių juk nelepina. Štai užeis ištisi lietūs, ir sustosi, nežinia, kuriam laikui. Laikas mums – labai svarbu“, – kalbėjo jis. Kad darbai vyktų tuo pat metu ir sparčiau, V. Čėsna teigė šiemet irgi samdęs sėjamąją. „Kitam uždirbti davęs ir pats turėsi daugiau “,– tokia jo filosofija.
Svečiai apžiūrėjo V. Čėsnos nemažą žemės ūkio technikos parką. Kai kurios naujos mašinos – tikslios ir išmanios, efektyviai tausojančios aplinką, pritaikytos Europos žaliajam kursui įgyvendinti. Ūkininkas šiai krypčiai pritaria, bet, sakė, svarbiausia nesiveržti bet kokia kaina į priekį, nesistengti lietuviams būti pirmiems Europoje, o elgtis apgalvojus, vadovaujantis protingumo kriterijais. „Įsivaizduokim, jeigu dabar staiga visiems mums lieptų mažiau tręšti pasėlius?.. Bet gal prieš tai atlikim dirvožemio tyrimus, įvertinkim rezultatus?“ – retoriškai klausė V. Čėsna. Jo nuomone, ūkininkams trūksta ir žinių apie žaliąjį kursą, norėtųsi daugiau diskusijų, kas tai yra, kodėl svarbu. V. Čėsna taip pat kėlė grūdų pardavimo problemą. Žemdirbiai priklausomi nuo apyvartos lėšų – kai jų neužtenka, derlių daugeliui tenka parduoti ir už varganą kainą. Komerciniai bankai lengvatinių paskolų nesuteikia.

Laukžemės kaime Kretingos rajone esančiame šiltnamyje – „Prieskonių jūra“. Vienas savininkų Andrius Gedvilas (kairėje) ministrui
Kęstučiui Navickui papasakojo, kaip sekasi auginti prieskoninius augalus. Per mėnesį į ūkininkų krautuvėles iš čia iškeliauja maždaug
20 tūkst. vazonėlių su žalumynais.

K. Navickas pasidomėjo, kiek tokiame stambiame ūkyje dirba samdomų darbuotojų, kiek jie uždirba. „Penki darbuotojai. Kai kas nors pasiguodžia, jog nėra, kam ūkiuose dirbti, aš atsakau, jog tai netiesa. Mano žmonės – visi geri, sąžiningi, darbštūs, aš juos vertinu, todėl ir gerą atlyginimą moku ištisus metus, nors, kaip suprantate, žiemą tų darbų ne tiek ir daug“, – sakė ūkininkas.


Audronė GRIEŽIENĖ
„Pajūrio naujienos“,
Ritos Nagienės nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių