Žengtas vienas stipriausių žingsnių į tikrąją savivaldą

Savivaldybės skiltis
28 sausio, 2019
0

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Karbauskas lankėsi išplėstinėse Klaipėdos rajono savivaldybės seniūnaičių sueigose, kur buvo pristatyta informacija ir pasiūlymai dėl viršplaninių Savivaldybės biudžeto pajamų panaudojimo 2019 m., išklausyti bendruomenių lyderių pasiūlymai. Pasak Administracijos direktoriaus Sigito Karbausko, tai – vienas iš stipriausių žingsnių į tikrąją savivaldą.

Koks buvo apsilankymų išplėstinėse seniūnaičių sueigose tikslas?

LR Vietos savivaldos įstatymas, Klaipėdos rajono savivaldybės strateginio veiklos planavimo tvarkos aprašas bei Tarybos veiklos reglamentas numato, kad nuo šių metų informacija apie viršplanines Savivaldybės biudžeto pajamas turi būti teikiama išplėstinėse seniūnaičių sueigose. Jose esu lankęsis nekartą įvairiose seniūnijose, tačiau pirmą kartą gyventojai iš tiesų patys prisilietė prie strateginio planavimo.

Su Savivaldybės administracijos Ekonomikos ir biudžeto skyriaus vedėja Irena Gailiuviene, Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėja Raimonda Kučinskaite bei Statybos ir kelių priežiūros skyriaus vedėju Algirdu Ronkumi dalyvavome visose išplėstinėse seniūnaičių sueigose. Jose su gyventojais kalbėjomės apie tai, kaip sudaromas ir planuojamas biudžetas, kaip siūloma naudoti viršplanines lėšas. Sueigose dalyvavo nuo 5 iki 20 žmonių, tačiau tikiuosi, kad gyventojų aktyvumas augs, supratimas apie biudžeto lėšų skirstymą didės, o tuo pačiu sulauksime ir daugiau susidomėjimo, įsitraukimo, iniciatyvų.

Turime daugiau nei 1 mln. eurų viršplaninių Savivaldybės biudžeto pajamų. Seniūnaičių sueigoms pateikėme Savivaldybės pasiūlymus, kaip jas panaudoti, išklausėme ir užfiksavome gyventojų siūlymus. Turbūt ne visus juos pavyks įgyvendinti per šiuos 2019 metus, tačiau Strateginis veiklos planas rengiamas 3 metams, todėl į papildomus siūlymus tikrai bus atsižvelgta planuojant kiekvienų metų biudžetą. Galbūt dalį jų įtrauksime ir į Strateginį plėtros planą iki 2030 metų. Svarbiausia, kad kiekvienas gyventojų pasiūlymas bus išnagrinėtas ir kiekvienas sulauks atsakymo.

Kam skiriamos viršplaninės lėšos, kokių pasiūlymų sulaukta seniūnaičių sueigose?

Viršplaninėmis lėšomis finansuojame daugybę dalykų, kurių daryti mūsų neįpareigoja įstatymai, kurių nedaro ir kitos Savivaldybės, pavyzdžiui, žvyruotų kelių laistymui planuojama skirti 50 tūkst. eurų, pakelių šienavimui – 40 tūkst. eurų, Savivaldybės prisidėjimui prie gyventojų, kurie pageidauja savo ir Savivaldybės lėšomis remontuoti, asfaltuoti kelius – 250 tūkst. eurų, o daugiabučių kiemų remontui, prisidedant gyventojams, – 50 tūkst. eurų.

30 tūkst. eurų planuojama skirti Klaipėdos rajono lietaus kanalizacijos tinklų remontui ir priežiūrai, 15 tūkst. eurų – priešgaisrinių tvenkinių valymui ir sutvarkymui, 40 tūkst. eurų – autobusų stotelių įrengimui, 10 tūkst. eurų – gatvių apšvietimo sistemų modernizavimo viešos ir privačios partnerystės būdu dokumentacijos parengimui.

Lėšas skiriame ne tik infrastruktūrai gerinti, bet ir kultūrai, sportui, jaunimui, verslumo skatinimui. 35 tūkst. eurų planuojama skirti Vaikų vasaros poilsio programų įgyvendinimui, 20 tūkst. eurų – Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros programai, 15 tūkst. eurų – Etninės kultūros plėtros programų įgyvendinimui, lauko treniruoklių aikštelių įrengimui seniūnijose bei jau esančių sporto aikštelių atnaujinimui numatyta skirti 142 tūkst. eurų. 96 tūkst. eurų ruošiamasi skirti Klaipėdos rajono savivaldybės ir nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimo programos įgyvendinimui. Pagal šią programą gyventojai patys išplėstinėse seniūnaičių sueigose nuspręs, kam skirti jų seniūnijai tenkančias lėšas, atsižvelgdami į savo bendruomenių poreikius.

Gyventojai siūlė skirti daugiau lėšų įvairioms priemonėms: kelių priežiūrai, lauko apšvietimui, autobusų stotelių įrengimui, lietaus kanalizacijos tinklų remontui ir priežiūrai. Sulaukta pasiūlymų ir dėl sporto ir treniruoklių aikštelių įrengimo. Taip pat gyventojai prašė įrengti veikiančias kapines Agluonėnų seniūnijoje ir remontuoti seniūnijos pastatą. Siūlyta formuojant Strateginį veiklos planą atsižvelgti į gyventojų skaičių seniūnijose, spręsti Priekulės miesto šildymo sistemos problemas.

Iš tiesų susitikimai buvo naudingi tiek gyventojams, kurie, manau, geriau suprato, kaip formuojamas Strateginis veiklos planas, ir realiai prie to prisidėjo, tiek mums, nes galėjome iš pirmų lūpų išgirsti, ko iš tiesų reikia seniūnijų gyventojams. Seniūnaičių sueigose dalyvavo aktyviausi seniūnijų gyventojai, bendruomenių lyderiai, seniūnaičiai, todėl buvo malonu ir įdomu diskutuoti, konstruktyviai kalbėtis apie strateginį planavimą.

Tikiuosi, kad po šių susitikimų bent dalis aktyviausiųjų iš dalyvavusių iš tiesų susidomės, kaip skirstomos biudžeto lėšos, prisidės prie Strateginio veiklos plano 2019–2021 metams bei Strateginio plėtros plano 2020–2030 metams rengimo.