Ach, ta nostalgija!

Šis birželis toks nuostabus, kaip mūsų vaikystėje (siaubas, ar ne? Kiek kartų girdėta frazė: o mūsų laikais... bet šįkart ir aš neištveriu apimta nostalgijos). Juk pamenate, kaip nuo ryto iki vakaro maudydavomės Minijoje, kaip plaukdavome tėčių sukonstruotomis baidarėmis, kaip lenktyniaudavome, kas greičiau perplauksim į kitą upės krantą, kaip mūsų išblyškę po mokslo metų paaugliški kūneliai ilsėdavosi ant šilto smėlio mėgaujantis dosniais saulės spinduliais?

Kiek būdavo veiklos visai dienai! Kiek rasdavome naujų draugų ir sužvejodavome žuvų? Tėvų niekas negąsdino vaikų nepriežiūra. Mes kaimyniškai prižiūrėdavome vieni kitus, taip tėvų buvo įsakyta. Gink, Dieve, kad tik nenuskęstute – būdavo jų kiekvieno ryto malda. Visgi nelaimių vieną kitą vasarą pasitaikydavo, bet tie skaudūs atvejai, kuriuos man su draugais buvo tekę matyti, labai sukrėsdavo. Toks įvykis būdavo stipri prevencija būti atsargesniems sūkuringoje Minijoje, dar didesnė paskata išmokti geriau plaukti ir nardyti ne stačia galva, o su protu. Tam, kad būtent šitaip patys susivoktume, nereikėdavo jokių pedagogų pamokslų, brangių projektų įgyvendinimo kokioms nors kelių dienų vasaros stovyklėlėms kaip tai daroma dabar, naujųjų technologijų ir visuotiniais laiko neturėjimo laikais.

Mes patys kurdavome vasaros dienų projektus: iki vakaro mirkdavome Minijoje, o pavakare neišasfaltuotose gatvėse, užkandę ką tik Gargždų kepykloje iškepto batono su uogiene, iki išnaktų žaisdavome kvadratą. Ir vis tiek diena mums atrodydavo per trumpa, tėčių ar mamų šūksnių – vaikai namo! – stengdavomės negirdėti iki tol, kol išgirsdavome: duris užrakinsime!

Būtų keisčiau negu keista, kad tokiomis nuostabiomis birželio dienomis nejaustume nostalgijos savo paauglystės, jaunystės patirčiai. Tad ne išimtis ir aš. Nors sėsdama rašyti šias pastabas galvojau apie visai ką kita: apie susivėlusius savo pažaduose politikus, apie valdininkų abejingumą Gargždų miesto šventei, apie akį rėžiančius lapus ant kėdžių prie šventės scenos „Tik su kvietimais“ – argi koks eilinis gargždiškis susigundytų sėstis ant tų kėdžių? O jei ir susigundytų – negi ir valdžios, ir miesto svečiai iš užsienio nesutilptų? Atrodo, neįmanoma būtų žurnalisto pastabose nepaminėti apie tuos 136 tūkst. eurų, gautų ne tik atlyginimų, bet ir stebuklingo dydžio priedų, sukauptų atostoginių dėka ir valdžių keitimosi sandūroje išmokėtų „legendiniams“ Savivaldybės darbuotojams. Bet apie tai eiliniai žmonės pasidarė savo išvadas. Ir labai moralias, vertybines. Nors kai kurie politikai sako, kad tai nieko tokio, „vsio zakono“, tai tik politika.

Kitą savaitgalį mūsų kaimynai kretingiškiai švęs savojo miesto gimtadienį. Net dvi savaites iki šventės jie sėkmingai vysto išsūpuotą idėją „Ateities Kretinga“. Įžvelgiate tos idėjos svarumą? Šventės ciklą pradėjo apie 300 jaunų žmonių, susirinkusių šiltą vakarą nusileidus saulei. 1000 jaukiai šviečiančių lempučių apsuptyje savo muziką gimtajam miestui dovanojo talentingiausias Kretingos vietinis jaunimas – mokiniai ir sugrįžtantys studentai. Ir kiekvieną dieną laukiant gimtadienio vyksta vienokia ar kitokia akcija, susitikimas, koncertas. Skaitydama ir į mūsų redakcijos paštą siunčiamus Kretingos rajono savivaldybės spaudos pranešimus susižavėjusi kretingiškių entuziazmu elektroniniu laišku neištvėrusi paklausiu Kretingos savivaldybės vyr. specialistės viešiesiems ryšiams: turbūt didelį šventės biudžetą turite? Ji su šypsenėle atrašė: „Biudžetas mūsų nedidelis, stengiamės, dirbam didelė komanda prie visos šios šventės!“

Kokia paprasta kretingiškių šventės paslaptis: dirba komanda. Mąsto komanda. Atsakinga komanda. Kaimynai geba suburti kūrybišką komandą, kurioje ne tik atsakingi asmenys, bet ir visuomenės veikėjai, įžymūs kretingiškiai, buvę aktyvūs moksleiviai, o dabar jau studentai, sulekiantys iš savo universitetų padėti gimtajam miestui. Kretinga kartu kuria ateitį. O mes kokią šventės koncepciją kūrėme? Apimti darželio laikų nostalgijos pasakėme vasarai labas... Beje, vasara atsiliepė: atėjo. Paskui šūktelsim: „Sveikas, rudenėli“?..

Vilija BUTKUVIENĖ

Paieška

Naujienlaiškis

Žurnalisto pastabos

Pamirštas gimtadienis

Tik įsivaizduokite: intensyviai ruošiatės gimtadienio šventei, susitvarkote kambarius,…

Plačiau »

Agnė ADOMAITĖ

Bendraukite su mumis Facebook

Savaitės klausimas