Baltijos kelio Gyvoji Grandinė – su įtrūkimais
Susikibti rankomis į Gyvąją Grandinę ir pajusti bendrystės jausmą, laisvės galią penktadienį į Gargždų miesto centrą susirinko daugybė žmonių. Pasipuošę tautine atributika, seniūnijų, organizacijų simbolika ar tiesiog nešini kardeliais gyventojai buvo nusiteikę garsiai ir iš visos širdies paminėti Baltijos kelio trisdešimtmečio sukaktį. Tačiau daugelis pasigedo akcijos išbaigtumo.
Jausmo atkartoti nepavyko
Pačią mintį – atkartoti Gyvąją Grandinę – gyventojai įvertino itin palankiai. Daugelis įsivaizdavo, kad patirs tą pačią pasididžiavimo savo Tėvyne, istorija jausmų amplitudę, kurią pajuto, kai per Kovo 11-ąją Klaipėdos gatve buvo nešama rekordinio dydžio trispalvė. Šįkart tokios atmosferos sukurti nepavyko. Tikslas buvo sudaryti Gyvąją Grandinę nuo Savivaldybės aikštės iki Gargždų atviro jaunimo centro. Tačiau žmonių išsidėstymas nebuvo pakankamai koordinuojamas, dėl to Gyvoji Grandinė buvo trūkinėjanti: vietomis žmonės susigrūdę, o kitur likę tarpai. Legendinės dainos „Bunda jau Baltija“ posmus taip pat ne visi išgirdo, mat muzika sklido nuo Gargždų kultūros centro aikštės, tad ne visus pasiekė.
„Pasigedome šventiškumo, pakylėjimo, tikslaus veiksmų koordinavimo. Juk galėjome ir patys savo kolonėles atsinešti, tereikėjo pranešti per viešąsias informavimo priemones. Buvo galima ir į Gyvosios Grandinės tarpus įlieti dainininkus, kurie užvestų susirinkusiuosius. Pats didžiausias minusas – kad nebuvo uždaryta Klaipėdos gatvė, juk žmonės stovėjo šalia važiuojamosios kelio dalies, buvo daug mažų vaikų, tad rizikuota, juolab kad daug kas ir fotografavo susirinkusiuosius nuo važiuojamosios kelio dalies“, – įspūdžiais su „Bangos“ redakcijos kolektyvu dalijosi kantri ir linijinių šokių kolektyvas „Gargždų Kregždutės“. Anot Trečiojo amžiaus universiteto atstovės Adelės Valatkevičienės, susirinkusieji laukė viešo valdžios sveikinimo, juk ne visi dalyvavo vėliau vykusiame renginyje Gargždų atviro jaunimo centro vasaros estradoje. „Bangos“ feisbuko tinklalapyje taip pat vyrauja tos pačios mintys. „Žmonių Grandinės akcija suorganizuota tragiškai. Neaišku, kada prasidėjo ir kada baigėsi“, – kritikos negailėjo Darius Sungaila.
Simbolinė, bet ne parodomoji
Baltijos kelio Gyvosios Grandinės idėjai įgyvendinti buvo suburta darbo grupė, kuriai pirmininkavo vicemerė Violeta Riaukienė. Ji džiaugiasi, kad į Baltijos kelio minėjimo renginius Gargžduose bendruomenių, seniūnijų, įvairių įstaigų atstovai ir gyventojai atvyko iš visų Klaipėdos rajono kampelių. „Vieniems jie patiko, kitiems – ne. Sutinku, kad pritrūko geresnio garso ir kryptingo vadovavimo formuojant Gyvąją Grandinę. Manau, kad renginio organizatoriai į tai atkreips dėmesį. Visgi, Gyvoji Grandinė – tik viena iš Baltijos kelio 30-ies metų jubiliejaus minėjimo dalių. Reikia nepamiršti, kad ji buvo simbolinė, o ne parodomoji. Jei tokios akcijos vyktų kasmet, žinoma, patirties būtų daugiau. Daug svarbesni vienybės ir bendrystės jausmai, susitelkimas, kurie buvo jaučiami tądien vykusių renginių metu. Žmonės susivienijo ir parodė pagarbą tautiečiams, prieš 30 metų stojusiems į Baltijos kelią. Juos sutelkė ne tik Gyvoji Grandinė, bet ir veiklos Gargždų jaunimo vasaros estradoje. Be to, norintiesiems buvo sudaryta galimybė vykti į Pasvalio rajoną, kur prieš 30 metų draugėn susibūrė ir rankomis susikibo mūsų rajono žmonės.
Nors Gargžduose yra dvi su jaunimu dirbančios įstaigos, pasigedome ir jų iniciatyvų, kurios galėjo papildyti renginio programą. Ar stabdyti eismą Klaipėdos gatvėje, buvo diskutuota su policijos atstovais. Dėl pajėgų stokos ir intensyvaus eismo jie siūlė to nedaryti. Be to, ši akcija, kaip ir planuota, truko neilgai, gatvėje užsibūti neketinta. Artimiausiu metu darbo grupė aptars vykusius Baltijos kelio minėjimo renginius – kas pavyko ir ką kitą kartą reikėtų daryti kitaip. Tokia praktika bus taikoma ir ateityje“, – akcentavo vicemerė V. Riaukienė.
Darbo grupės narė, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė Irena Barbšienė teigė, jog buvo nesustyguota Grandinės organizacija, nes mes vis įpratę laukti, kol kas nurodys ir pasakys. „Buvau visuose renginiuose: nuo knygos ir filmo „Gulago partizanai“ (autoriai Paulius Saudargas ir Goda Karazijaitė) pristatymo Jono Lankučio viešojoje bibliotekoje iki vakaro filmo Jaunimo estradoje. Manau, kad viskas jautru ir įtikinama, bet silpniausia vieta – Grandinė. Dar trūko informacijos, kad Jaunimo parke bus daugiau veiklos“, – pastebėjo pašnekovė.
Meras kvietė bendrystei
Baltijos kelio minėjimas penktadienio pavakarę persikėlė į Gargždų jaunimo vasaros estradą. Čia iškilmingai sugiedota Tautiška giesmė.
Susirinkusiuosius sveikinęs Klaipėdos rajono savivaldybės meras Bronius Markauskas prisipažino, jog iki šiol jis jautė tarsi neužbaigto darbo jausmą, mat prieš trisdešimt metų, išvažiavęs iš Kauno su „Zaporožiečiu“ pavažiavo vos 8 km, įstrigo kamščiuose, užkaito automobilio variklis. „Šiandien buvo proga įgyvendinti anuomet kilusį troškimą: norėjau prisijungti prie Gyvosios Grandinės, patirti tą neapsakomą jausmą. Veiksmą atlikau, tačiau to jausmo truputį pritrūko, kai pamačiau, kad žmonės grandinėje žvalgosi, kas šalia stovi: ar bendradarbis, ar pažįstamas. Jei ne, jaučiasi truputį nejaukiai. Manau, prieš 30 metų tai nebuvo svarbu, visi ėmėsi už rankų, juto vienybę ir žinojo, kodėl tai daro“, – įsitikinęs meras B. Markauskas. Anot jo, Baltijos kelias yra grįstas vienybe ir bendryste. „Laisvė ir nepriklausomybė yra labai svarbūs žodžiai, tačiau juos pajusti galime tik tada, kai būsime vieningi ir gyvensime bendrystėje“, – sveikindamas Baltijos kelio sukakties proga akcentavo B. Markauskas.
Įvykio liudininkų prisiminimai
Mintimis apie Baltijos kelią, laisvę ir patriotizmą Jaunimo vasaros estradoje dalijosi trys skirtingų kartų atstovės. Viduriniajai kartai atstovaujanti Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narė Rasa Linkienė prisiminė, kad 1989 metais rugpjūčio 23-ąją kartu su tėvais bei būsimu vyru vyko link Pasvalio, kur ir susikibo rankomis: „Buvome ten tam, kad parodytume, jog mūsų karta, galbūt nepatyrusi to, ką patyrė mūsų seneliai, pasiryžusi ginti savo šalį, kad mums perduota didelė neblėstanti meilė ir idėja. Švęskime, džiaukimės ir saugokime, nes laisvė šiaip sau neduodama. Ją reikia mokėti tvirtai laikyti ne tik rankose, bet ir širdyje, mintyse bei savo darbuose.“
Vyresniajai kartai atstovaujanti aktyvi visuomenės veikėja, kultūros puoselėtoja, buvusi pedagogė Valerija Bagdanskienė su jauduliu prisiminė istorinę datą. Prieš trisdešimt metų ji kartu su kolege į Baltijos kelią įsiliejo netoli Vilniaus. „Lėktuvai, gėlės, mašinos ir visai nesvarbu, koks žmogus šalia – visi jautėme tą patį nuostabų, nepakartojamą jausmą“, – neblėstančiais išgyvenimais dalijosi V. Bagdanskienė. Būtent Baltijos kelyje ji susipažino su būsimu premjeru Gediminu Vagnoriumi. Moteris užsiminė, jog šiandien Gargžduose visu kūnu ir širdim pajautė, koks brangus yra gyvenimas bei linkėjo visiems sveikatos.
Jaunimas nestokojo patriotiškumo
Jaunoji karta į susirinkusiuosius Jaunimo vasaros estradoje prabilo eilėmis. „Kur gimiau, ten gerai,/ – Čia bus mano namai,/ Čia bus Tėviškė, broliai, kartų papročiai./ Šitą kraštą pažinsiu ir mylėsiu karštai,/ Čia užaugs mano sūnūs, dukros ir jų vaikai,/ Čia yra mano žemė, aš iš baltų genčių,/ Čia įaugau lyg eglė vidur girių tankių./ Mano gyslose teka žalias kraujas tautos,/ Aš pasaulio žmogus, bet dukra Lietuvos“, – patriotiškumu alsuojančius posmus deklamavo Meda Mikalauskytė.
„Mūsų karta įsitikinusi, jog dabartinė Lietuva yra mūsų senelių, tėvelių ilgai brandintas vaisius. Ne, mums nereikėjo laukti eilėse, kad gautume savaitinę duonos normą. Ne, mes nemokame rusų kalbos. Tačiau mūsų užduotis – užtikrinti, kad daugiau to nebepatirtume, kad duoną galėtume valgyti, kada panorėję. Mes kalbame ir didžiuojamės lietuvių kalba. Skaudžią praeitį ir palikime praeičiai. Mūsų tauta laisva“, – mintimis apie laisvę ir Tėvynę jaudindamasi dalijosi Kamilė Jonelytė.
Minėjime muzikinius kūrinius atliko buvusių politinių kalinių ir tremtinių choras „Atminties aidai“ (vadovė – Kristina Katauskienė). 21 val. Jaunimo vasaros estradoje, po atviru dangumi, įvyko filmo „Gražus sūnus“ seansas.
Agnė ADOMAITĖ
