Konfliktinė situacija

Dėl Priekulės ateities svaidytasi ir įtarinėjimais

Trečiadienį Priekulės miesto seniūnijoje įvyko rengiamo miestelio bendrojo plano sprendinių viešas svarstymas su visuomene. Aptarti gauti pasiūlymai, neapsieita be emocijų, kaltinimų ir įtarimų įstatymų pažeidimu plano užsakovams bei rengėjams.

Projekto aptarime dalyvavo apie 20 priekuliškių. Pasak seniūno Valerijaus Velko, kiti gyventojai arba iš viso nesidomi planu, arba yra įsitikinę, kad procesas vyksta normaliai, pasiūlymų neturi, dėl to ir susirinkime laiko negaišta. „Susirinko tie, kurie turi pasiūlymų arba tiesiog protestuoja prieš bendrojo plano rengimą“, – sakė „Bangai“ seniūnas.

Pagrindinis dokumentas

Pradėdamas susirinkimą buvęs priekuliškis, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius Česlovas Banevičius priminė, jog Klaipėdos rajono savivaldybės taryba dar 2005 m. nusprendė rengti Priekulės miesto bendrąjį planą. Po pasirengimo etapo konkursą planui rengti laimėjo UAB „Nemuno deltos projektai“, kurios darbuotojai ir pristatė projektą. Plano parengimo kaina – 199 420 Lt, iš kurių 194 562 Lt – lėšos iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų.

Bendrasis planas yra pagrindinis dokumentas, kuriame tik apibrėžiamos teritorijos, numatant jų paskirtį. Konkrečiai veiklai daromi detalesni specialūs planai. Tad bendrasis planas tik nustato planingą miesto teritorijos vystymą, apsaugo nuo chaoso. Pvz.: jei teritorija suplanuota poilsiui ir rekreacijai, joje nebus galima planuoti šios paskirties neatitinkančių statinių, lygiai kaip ir mažaaukščių gyvenamųjų namų teritorijoje negalės atsirasti pramonės įmonė ar daugiaaukštis pastatas“, – dar iki susirinkimo pradžios tikėdamasi, jog dalį susirinkimo dalyvių bus sunku įtikinti, dėstė plano prioritetus Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja Vida Vytienė.

Vientisumas ir prioritetai

Pristatydamas bendrojo plano sprendinius UAB „Nemuno deltos projektai“ atstovas, projekto vadovas Vaidas Mikalauskas akcentavo, jog jame neanalizuojamas kiekvienas atskiras sklypas. „Bendrasis planas įvertina teritorijos visumą, numato prioritetus esamai gamtinei aplinkai išsaugoti“, – sakė projekto vadovas išvardindamas miesto ir jo aplinkos teigiamybes ir neigiamybes. Priekulė – unikali vietovė su paukščių buveinėmis prie Minijos upės, Vingio, Kliošių, Dvaro ir kitais parkais, į vietinį saugomų objektų registrą įtrauktu miesto centru. Šioms teritorijoms išsaugoti, pasak architekto, turi būti nustatyti principiniai reikalavimai. Viena iš didžiausių neigiamybių – kelias Šilutė-Klaipėda per patį miestelio centrą ir geležinkelis. Dėl to planuojamas aplinkkelis, o palei geležinkelį nustatoma sanitarinė zona.

Mieste reikalingas verslas, kad jame gyvenantys žmonės turėtų darbą. Priekulėje galima vystyti netaršų verslą – rengti paslaugų, logistikos ir pan. įmones. Tam numatomos teritorijos prie buvusių koklių gamyklos, pieninės, paukštyno bei degalinės. Projekto vadovas V. Mikalauskas akcentavo, jog bendrasis planas rengiamas 10 metų, esant reikalui, gali būti koreguojamas kiekvienais metais.

Aptarti pasiūlymai

Savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja V. Vytienė supažindino su priekuliškių pateiktais pasiūlymais ir priminė, kad pasiūlymus dar galima teikti iki susirinkimo pabaigos. Pasak priekuliškių, pastaruoju metu geležinkelis tapo ypač grėsmingas, nes juo juda didžiuliai sunkūs sąstatai, nuo kurių dreba langai, gali griūti namai. Nežiūrint į tai, vienas gyventojas siūlė sumažinti sanitarinę zoną, abipus geležinkelio sodinti apsaugines juostas. V. Vytienė paaiškino, jog iš abiejų geležinkelio pusių numatytoje po 100 m sanitarinėje zonoje nebus galima statyti naujų pastatų, tačiau niekas nedraus rekonstruoti ir atnaujinti esamus, sodinti daržus. Atsižvelgta į pasiūlymą buvusios pieninės teritorijoje numatyti gyvenamųjų namų su komercinės paskirties pastatais statybą.

Priekulės seniūnija prašo numatyti mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos plėtrą. Miestelyje yra tuščių plotų, kuriuose būtų galima planuoti žemaaukščių gyvenamųjų namų statybą. Konkretūs kai kurių garbaus amžiaus priekuliškių pasiūlymai dėl tvarkos, kapinių išsaugojimo ir pan. labiau buvo skirti miesto seniūnui spręsti, o ne bendrajam planui papildyti.

Sprendinius pavadino niekiniais

Daugiausia priekaištų plano projektui ir jo rengėjams teikė priekuliškiai Valerijus ir Dalia Zagnoj. Jie tikino, jog plano projektas rengtas pažeidžiant įstatymus, jo sprendiniai abejotini. V. Zagnoj teigė konsultavęsis su specialistais Klaipėdoje, kurie kai kuriuos sprendinius pavadinę niekiniais, tikino, jog pažeistas viešumas, projektuotojai nepateikė prašomų dokumentų. D. Zagnoj teigė, jog kovos už Priekulės miestą, jo parkų išsaugojimą. Architektė V. Vytienė perskaitė D. V. Zagnoj ir dar 8 priekuliškių vardu rašytą prašymą – reikalavimą ir atsakymą. D. Zagnoj teigė, jog reikalingi prašomi dokumentai, o ne atsakymas. Kompromiso sunku buvo tikėtis. Po susirinkimo V. Vytienė teigė, jog nežiūrint į tai, kad pasiūlymams teikti skirtas laikas yra baigęsis, plano rengėjai mielai svarstys ir vėliau gautus argumentuotus pasiūlymus.

Vingio parko likimas

Pedagogė ir rašytoja Edita Barauskienė didžiausią susirūpinimą pareiškė dėl Vingio parko išlikimo. Ji klausė projekto vadovo, ar šis žino, kad teismas panaikino Savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintą detalųjį planą prieplaukoms Gargžduose, Priekulėje ir Drevernoje statyti. Jei žino, tai kodėl bendrojo plano sprendiniuose vėl siūlo tą patį.

E. Barauskienė, D. ir V. Zagnoj gynė Vingio parką nuo, jų nuomone, planuojamo užstatymo. V. Vytienė paaiškino, jog minėtasis detalusis planas panaikintas dėl procedūrinių klaidų, visiškai nesusijusių su parko užstatymu. Planu buvo numatyta įrengti prieplauką, tam tikslui suformuotas ir sklypas Sodo g. 1, kurį, panaikinus detalųjį planą, belieka išregistruoti iš Registrų centro.

Priekuliškis žinomas dailininkas Linas Jankus siūlė nebesiginčyti dėl Vingio parko, taikiai aiškintis ir spręsti abejotinas problemas. Priekulės bendruomenės atstovė Sigita Puplesienė įžvelgė privačius D. ir V. Zagnojų interesus. „Jūs norite, kad Vingio parkas būtų tuščias, kad ten niekas nevaikščiotų, nes jums aktualu saugoti savo gyvenamąją aplinką, užsitikrinti tylą ir ramybę. Jūs ten vedžiojate savo šunis“, – sakė ji. D. Zagnoj tikino, jog šunų nevedžiojanti, parke surenkanti šiukšles ir neleisianti, kad parkas būtų užstatytas. „Mes norime gero Priekulei ir parkui“, – sakė S. Puplesienė. „Mes, taip pat“, – patikino E. Barauskienė. „Tai ko ginčijamės?“ – retoriškai klausė susirinkusieji. D. Zagnoj paprašė administracijos direktorių Č. Banevičių pažadėti, kad Vingio parkas nebūtų sunaikintas. Direktorius, ranką ant širdies padėjęs, tai pakartojo keletą kartų. Susitarta dar kartą susitikti ir aiškintis problemas, o direktorius Č. Banevičius bendrojo plano sprendiniais abejojančius asmenis pakvietė atvykti į Savivaldybę ir ramiai viską išsiaiškinti.

Po susitikimo E. Barauskienė teigė tikinti, kad Vingio parke bus jauku ir gera pailsėti ne tik dabartinėms, bet ir ateinančioms kartoms. D. Zagnoj visas viltis dėjo į Savivaldybės administracijos direktorių Č. Banevičių ir skubėjo susitarti su juo dėl susitikimo.

Jadvyga SURPLIENĖ