Menininkas pats užsitarnauja vardą

Dvidešimt vienerių Gajus Eidiejus tikina – jis yra žmogus, neįsivaizduojantis savo gyvenimo be kūrybos ir norintis ja pasidalinti su kitais. Akvarele liejantis vaikinas mano, jog kūryba yra vienas iš sielogydos būdų. Jaunasis menininkas prisipažino, kad matematika nebuvo jo „vinis“, tad savo sugebėjimus klasėje įamžino vizualiai ir įdomiai.

Su Gajumi šiandien kalbamės apie jo pomėgį ir ateities svajones.

– Kada pradėjai piešti?

– Kiek pamenu, kūrybiškas buvau nuo mažens, tačiau rimtai į savo kūrybą ėmiau žiūrėti būdamas šešiolikos.

– Kokią atlikimo techniką labiausiai mėgsti?

– Šiuo metu daugiausia laiko praleidžiu liedamas akvarele. Tai itin universali priemonė, kurią noriu perprasti ir įvaldyti.

– Ką tau reiškia kūryba?

– Kūryba man yra vienas artimiausių sielogydos būdų, taip pat dažnai veikia kaip terapija, kai norisi išsilieti, išreikšti savo mintis, pasidalinti idėjomis.

– Ką labiausiai mėgsti piešti?

– Dažniausiai lieju moteris, mėgstu perteikti nuotaiką, jausmus per jų žvilgsnį, linijas, kūno kalbą. Teptuku švelniai lieju jų akis, lūpas, plaukus, o darbu perteikiu nuotaiką, mintį ar idėją.

– Ar turi savo autoritetą?

– Turiu labai nemažai autoritetų. Vieni didžiausių yra menininkai Agnes Cecile bei Banksy.

– Tavo feisbuko puslapyje yra daugiau nei 10 000 vartotojų, paspaudusių „patinka“. Ar jų patarimai padeda tau augti kaip menininkui?

– Manau, ne tiek patarimai, kiek apskritai atsiliepimai ir pastabos. Stebint tai, kaip žmonės reaguoja į mano kūrybą, lengviau tobulėti ir mąstyti, ką galima keisti, kur galima kažką atlikti kruopščiau. Sveika kritika visada į naudą.

– Ar reikia daug jėgų, noro ir pastangų, norint nupiešti tokius piešinius, kokius lieji tu?

– Kaip ir bet kurioje srityje, kiek pastangų įdėsi, tiek ir turėsi.

– Žinau, jog savo buvusioje gimnazijoje išmarginai matematikos kabineto sieną piešiniu. Ką jame stengeisi pavaizduoti? Kokiu tikslu tai darei?

– Darbo pavadinimas yra „Counting to infinity“ (liet. „Skaičiavimas iki begalybės“ – aut. past.) su matematikos mokytoja kalbėjome, ką matematiško galima būtų pateikti vizualiai ir įdomiai. Man begalybės sąvoka visada atrodė tokia mistiška ir paslaptinga, tad nusprendžiau vizualiai įamžinti jos žavesį.

– Kaip manai, ar menininkais gimstama, ar tampama?

– Pats menininkas privalo užsitarnauti savo vardą. Plačiąja prasme, ar tai būtų šokis, muzika, dailė, niekas negimsta mokėdamas.

– Kokia tavo didžiausia, kaip menininko, svajonė?

– Didžiausia svajonė turbūt ir yra užsitarnauti savo vardą meno pasaulyje. Kiekvieną dieną mažais žingsniukais judu to link.

Robertas MACIUS

„Jauniklių pastogės“ korespondentas