Renovuotas daugiabutis – benamių viešbutis?

Gargžduose renovuotas Taikos g. 6 namas švara ir tvarka dvelkė neilgai. Jau apie metus jo pirmojo aukšto koridoriuje nakvoja benamis, o iš kojų verčiantis dvokas skverbiasi per visus keturis namo aukštus. „Nuolatinis įnamis – vyras iš stuomens ir iš liemens. Galbūt apie 50 metų asocia­lus asmuo dažnai elgiasi agresyviai. Baimėje ir smarvėje nebegalime gyventi. Kreipiamės į įvairias institucijas, tačiau kaip žirniai į sieną. Tik viešumas gali padėti“, – „Bangos“ žurnalistei guodėsi viena iš gyventojų.

Iš pirmo žvilgsnio ramus Gargždų Taikos gatvės gyvenimas – tik apgaulingas fasadas. Mat jos gilumoje esantis 6 numeriu pažymėtas daugiabutis benamiui atstoja viešbutį, o kartais išgerti mėgstantis vyras į šiltą užuovėją renovuotame name pasikviečia ir bendraminčius. Kai kurie gyventojai pavargo kentėti. Jie nusprendė netylėti ir su „Bangos“ korespondente atvirai kalbėjo apie juos slegiančią ir baiminančią kasdienybę.

Dvokas verčia iš kojų

Tvarkingas, modernus, darnia kaimynyste pasižymintis – turbūt dažno praeivio įspūdis apie renovuotą Taikos gatvės 6 namą. Tačiau „Bangos“ redakcijai šio namo gyventojai atskleidė šiurpią realybę. Sutrikusių, kantrybės netekusių gargždiškių pasakojime netrūko pikantiškų detalių. „Smarvė skverbiasi per keturis namo aukštus. Asocialūs asmenys miega, rūko, geria ir atlieka gamtinius reikalus pirmojo aukšto bendrojo naudojimo patalpose. Vos prieš dvejus metus atlikta namo renovacija, o pastatas jau persmelktas smarvės ir tampa landyne. Esame kultūringi, išsilavinę, keliaujantys po pasaulį žmonės ir tokių įnamių neapsikęsime. „Bangos“ redakcija – paskutinė mūsų viltis“, – skambėjo žodžiai iš jų lūpų.

Labiausiai šiuo metu gyventojus jaudina jau apie metus bendro naudojimo patalpose gyvenantis benamis. Pasirodo, anksčiau jis buvo šio daugiabučio gyventojas, tačiau sūnui butą pardavus, liko be namų. Tad drąsiai ir jaukiai beveik kasnakt šiltai nakvynei grįžta į anksčiau buvusio būsto koridorius. „Apie įnamio vizitą išduoda ant radiatoriaus padžiauti batai ir dar aštresnis dvokas nei įprastai. Dieną geria, o naktį knarkia pirmojo aukšto bendrosiose patalpose“, – slogia kasdienybe dalijosi gyventojai.

„Bangai“ apsilankius Taikos g. 6 name, benamio jau nebuvo, tačiau dvokas išties verste vertė iš kojų. „Gyvename ketvirtame aukšte, tačiau net pas mus smarvė nepakenčiama. Kovojame su nemaloniu kvapu: nuolat su kaimynais plauname, tvarkome bendro naudojimo patalpas, laikome pravertus langus, tačiau kvapo pašalinti nepavyksta“, – piktinosi gargždiškiai.

Būta ir viščiukų

Tiesa, kaimynai dėl tvarkos palaikymo priekaištus žeria ir vienam pirmojo aukšto kaimynui. Esą šis bendrose patalpose ar išėjęs į lauką prie laiptinės atlieka gamtinius reikalus, o prieš porą metų name augino bei pešė viščiukus. Redakcijos žurnalistei senyvo amžiaus gargždiškio pasiteiravus, ar šis laikosi pagrindinių tvarkos taisyklių, šis atrakino ir puolė rodyti jam priklausantį tualetą. „Žiūrėkite, aš turiu tualetą, kuriuo naudojuosi ir jį visuomet laikau užrakintą. Pats kovoju su naktį atklystančiais bomžais, kiek galiu“, – tvarką užtikrinantis dievagojosi gyventojas. Tiesa, jis pripažino, kad prieš porą metų bendro naudojimo virtuvėje augino viščiukus. Tačiau, jo manymu, kaimynams tai neturėjo trukdyti.

Taikos g. 6 namą administruoja „Gargždų būstas“. Anot šios bendrovės Techninio skyriaus vadovo Juliaus Gedvilo, socialinių problemų įmonė neišspręs. „Gyventojai gali ir turi teisę daryti susirinkimus be mūsų sutikimo, dalyvavimo ir juose spręsti, kokios galimos priemonės pagerintų kitų namo bendraturčių buitį, gyvenimo sąlygas, ir pan. Mums nepriklauso valyti laiptinių, koridorių ir kitų bendrojo naudojimo patalpų“, – dėstė J. Gedvilas.

Institucijos bejėgės?

Savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėjui Edgarui Kuturiui Taikos g. 6 daugiabučio gyventojų vargai iki šiol nebuvo žinomi. Tačiau, sulaukęs „Bangos“ užklausos, minėto skyriaus vedėjas su darbuotojais sausio 31 dieną buvo nuvykę į vietą bei tikino bendravę su gyventojais. „Išsiaiškinome, kad viename iš butų anksčiau gyveno tėvas ir sūnus. Sūnus butą pardavė, o tėvas liko be namų. Dabar butas priklauso kitam asmeniui, kuris jį remontuojasi. Į nakvynės namus benamis vykti nenori. Jei name triukšmaujama, kyla problemų, reikia kviesti policiją bendruoju pagalbos numeriu 112“, – komentavo Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas.

Daugiabučio gyventojai dėl asocialaus asmens, o dažnai ir jo bendražygio vizitų ne kartą kreipėsi į policiją.

Kaip „Bangai“ pasakojo Gargždų seniūniją prižiūrintis vyriausiasis tyrėjas Donatas Lukas, šie veikėjai pareigūnams puikiai žinomi. „Du asocialūs, girtaujantys asmenys nuolat trinasi Taikos g. 6 daugiabutyje. Jie toli gražu nei dori, nei padorūs. Žaidžiame katę ir pelę. Atvažiuojame, surašome protokolą, išvežame. Tačiau jie ir vėl sugrįžta. Taip ir draugaujame. Vykstame į šį daugiabutį jau ir be iškvietimo. Per savaitę čia pareigūnai tikrai apsilanko tris kartus“, – situaciją be išeities dėstė pareigūnas. Anot jo, vilčių, kad benamiai nustos gerti ir aplenks pamėgtą nakvynės vietą, – mažai.

Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas „Bangą“ informavo, kad bus kreiptasi į Socialinės paramos skyrių dėl Taikos g. 6 gyventojus neraminančio asmens apgyvendinimo nakvynės namuose. Tačiau labai tikėtina, kad šis pagalbos atsisakys. Kaip pastebėjo Socialinės paramos skyriaus vedėja Dalia Gumuliauskienė, dažnai pasitaiko paradoksalus atvejis, kai atsisakoma gyventi nakvynės namuose. Nes būtina sąlyga – į gyvenamąją vietą grįžti blaiviam. Šios sąlygos laikytis ne visi gali, o kartais ir nenori. Dažnai ir apsigyvenę paslauga dėl šios priežasties nesinaudoja. „Šiuo metu nakvynės namuose nėra nė vienos laisvos vietos, bet užrašytume į eilę. Tam reikia kreiptis į gyvenamosios vietos seniūnijos socialinį darbuotoją“, – aiškino D. Gumuliauskienė.

Sprendimai komplikuoti ir nepigūs

Panašu, kad vienintelė išeitis Taikos g. 6 namo gyventojams išvengti benamio kaimynystės – įsirengti kodines spynas arba bent jau įsidėti spyną į pirmojo aukšto koridoriaus duris. „Gyventojams paaiškinta, kad savo lėšomis ar namo administratoriaus pagalba įsirengtų kodines spynas. Taip nebūtų galima patekti ne tik į namą, bet ir koridorių. Prob­lema išsispręstų“, – įsitikinęs E. Kuturys. Tačiau, kaip „Bangai“ pasakojo gyventojai, spynomis apsisaugoti nuo benamio jie norėjo jau seniai, tačiau to neleido „Gargždų būstas“.

Minėtos bendrovės Techninio skyriaus vadovo teigimu, problemą reikia spręsti kompleksiškai, o dėl spynų yra tam tikrų reikalavimų. J. Gedvilas aiškino, kad laukinių durų rakinti negalima. Mat Gaisrinės saugos taisyklės draudžia užrakinti evakuacinius kelius. „Mes pasiūlėme vieną iš galimų variantų laukinėse duryse sumontuoti telefonspynes su pasikalbėjimo rageliais butuose. Tačiau yra dvejos laukinės durys (priešingose namo pusėse), tad paslauga dvigubinasi. Vadinasi, kyla ir kaina“, – gyventojams finansiškai nepalankias aplinkybes vardijo Techninio skyriaus vadovas.

Visgi, jei būtų nuspręsta diegti telefonspynes, šiai sistemai įrengti yra keli būdai. Vienas variantas – gyventojai daugiau negu pusę lėšų susirenka patys (reiktų ir kitų butų savininkų raštiško sutikimo) ir kreipiasi į „Gargždų būstą“. Antras variantas – iniciatorius surenka ketvirtadalio butų ir kitų patalpų savininkų parašus ir organizuoja susirinkimą. Jame būtų keliamos problemos, priimami jų sprendimo būdai bei svarstomos finansavimo galimybės.

„Įdėti užraktą į pirmojo aukšto koridoriaus duris negalime dėl Gaisrinės saugos taisyklėse nustatytų reikalavimų. Galbūt vienas iš galimų sprendimų būtų sumontuoti naujas duris į koridorių su užraktu iš lauko pusės. Tačiau šios durys turėtų būti sukomplektuotos su „antipanic“ rankenomis iš vidinės pusės bei atitinkamu spynos mechanizmu. Kaina siektų apie 1100–1200 Eur“, – nepigią išeitį svarstė „Gargždų būsto“ atstovas.

Aistė NOREIKAITĖ

Autorės nuotr.