Saugoti istorinę atmintį nelengva, bet būtina ateities kartoms
Trisdešimt ketvirtąjį kartą Gargždų parke prie kryžiaus Tautos skausmui atminti birželio 14-osios rytą 6 val. susirinko būrelis žmonių paminėti Gedulo ir vilties dieną. Bundant miestui tradiciškai suskambo Gargždų Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios varpai. Istorinę atmintį pavakarę Priekulės geležinkelio stotyje kurstė diskusija „Išsaugotas žmogiškumas“, o netikėtai pasigirdęs traukinio dundėjimas dar kartą priminė susirinkusiems skaudžius tautos trėmimus į Sibirą, prasidėjusius prieš 83 metus.
Kol ateis bent vienas
Prieš 83 metus taip pat žaliavo žolė, čiulbėjo paukščiai, žydėjo jazminai, deja, naujos dienos pradžia tūkstančiams Lietuvos žmonių atnešė nežinią, skausmą ir ilgą, o gal ir amžiną išsiskyrimą su Tėvyne – 1941 m. birželio 14-ąją prasidėjo pirmasis masinis Lietuvos gyventojų trėmimas. Tai įvyko praėjus metams nuo sovietų okupacijos. Nuo 1940 m. birželio 15 d. iki 1941 m. birželio 14 d. buvo suimti 3 434 žmonės, dar 3 915 suimta 1941 m. birželio 14–19 d.
Pasirengimo 1941-ųjų birželio trėmimams baigiamasis etapas prasidėjo 1941 m. gegužės 16 d. Visasąjunginės komunistų partijos (bolševikų) Centro komitetui ir SSRS Liaudies komisarų tarybai priėmus slaptą nutarimą „Dėl socialiai svetimo elemento iškeldinimo iš Baltijos respublikų, Vakarų Ukrainos, Vakarų Baltarusijos ir Moldavijos“. Iki trėmimų pradžios likus dešimčiai dienų, turėjo būti numatyti tremiamų žmonių pervežimo maršrutai, apskaičiuota, kiek reikės vagonų, sudarytas tremtinių sulaipinimo planas. Iš viso 1941 m. birželio 14–19 d. iš Lietuvos išvežta apie 17 tūkst. žmonių.
Vis mažiau lieka gyvų tremties istorijos liudytojų, kasmet vis mažiau birželio 14-osios rytą 6 valandą jų ir jiems prijaučiančiųjų ateina prie kryžiaus Gargždų parke. Tačiau Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (LPKTS) Klaipėdos rajono filialo valdybos narė Verutė Nekrevičiūtė, gimusi tremtyje, įsitikinusi, kad Gedulo ir vilties dienos minėjimas Gargžduose toje vietoje ir tuo laiku vyks tol, kol ateis bent vienas. Ji ragino buvusius tremtinius dalintis prisiminimais su savo vaikais ir anūkais, kviesti juos į renginius, kad jaunimas nepamirštų savo šeimos ir tautos istorijos. Gargždų Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios kunigas Mindaugas Stonys akcentavo tremtinių viltį ir vienybę, kurios mums dabar stinga kasdienėse situacijose: „Jei norėjai tremtyje išgyventi, reikėjo kito žmogaus. Šiandien gal bijome pasisveikinti su kaimynu, pasidalinti ne duona, bet pasakyti „labas rytas“, mes jo net nepažįstame, jo nepakalbiname. Istorija moko mus nebijoti vieniems kito, būti vieningiems, atrama vienas kitam.“
Paminėjime kalbėjo Gargždų seniūnė Indrė Žiedienė, Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narys Mindaugas Šunokas, LPKTS Klaipėdos rajono filialo valdybos pirmininkas Jonas Kausteklis.
Priekulėje – diskusija apie žmogiškumą
Priekulės geležinkelio stotis birželio 14-osios minėjimui Gargždų krašto muziejaus muziejininkų pasirinkta neatsitiktinai – iš jos 1951 metais į tremtį Sibire riedėjo gyvuliniai vagonai su Klaipėdos krašto tremtiniais. Negrįžusiųjų atminimą susirinkusieji į Gedulo ir vilties dienos minėjimą pagerbė Tylos minute, kartu su buvusių politinių kalinių ir tremtinių choru „Atminties aidai“ sugiedoję Lietuvos himną.
Minėjime mintimis apie tremtinių likimą, apie būtinybę saugoti istorinę atmintį ir neleisti pasikartoti tam, kas prasidėjo prieš 83 metus ir tęsėsi dešimtmetį, dalijosi Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (LPKTS) Klaipėdos rajono filialo valdybos narė V. Nekrevičiūtė, Klaipėdos rajono savivaldybės mero pavaduotoja Violeta Riaukienė, Seimo narė Rasa Petrauskienė, Priekulės seniūnė Daiva Bliūdžiuvienė. Priekulės parapijos klebonas Viktoras Ačas pasakojo, kad lankydamas parapijiečius patiria daug meilės Lietuvai ženklų: „Viena tremtinė iš Venckų man padovanojo žvakių, kurias jos šeima kaip relikviją buvo pasiėmusi į tremtį. Grįždama į Lietuvą jas parsivežė. Sutinku tremtinių, kurie išlaikę stiprią dvasią ir meilę Lietuvai.“
Diskusiją „Išsaugotas žmogiškumas“ moderavo Gargždų krašto muziejaus kultūrinių projektų vadybininkė Regina Šiurytė-Šimulienė. Istorikė doc. Silva Pocytė, istorikas dr. Norbertas Černiauskas, Priekulės parapijos klebonas V. Ačas, Gargždų krašto muziejaus istorikė Sabina Vinciūnienė, tremtinė Emilija Uktverienė svarstė, kas padėjo tremtyje žmonėms išsaugoti žmogiškumą, viltį ir tikėjimą bei kaip jaunajai kartai perteikti skaudžią tautos istoriją.
Istorikas dr. N. Černiauskas sakė, kad iki šiol yra dėkingas už galimybę dalyvauti akcijoje „Misija Sibiras“, nes ji esąs toks istorinės atminties paminklas, kokio gyvenime nepastatysi iš jokių akmenų.
Laima ŠVEISTRYTĖ
Autorės nuotr.
