2020 Liepos 08
Kartu su 7 Žemaitijos rajonuose 25 000 egz. tiražu platinamu spalvotu informaciniu-reklaminiu savaitraščiu 

Sodininkų bendrijų problemos neužgožia noro jose kurtis

Žieduose skendintys sodai kiekvieną pavasarį džiugina akis. Žydėjimu mėgaujasi ir sodininkų bendrijų nariai, gyventojai. Klaipėdos rajone tokių bendrijų beveik keturiasdešimt. Nuo įkūrimo pradžios jos gerokai pasikeitusios – mažus sodininkų namelius keičia dideli gyvenamieji namai, daržovių lysves – išpuoselėta veja, vaismedžius – dekoratyviniai augalai. Vis dėlto problemos tos pačios kaip prieš dešimtmetį ir anksčiau – skolininkai, apleisti sklypai, šiukšlinami bendrijų pakraščiai.

Skolininkai – ir užsienyje

Lietuvių liaudies išmintis byloja, kad skola – ne žaizda – neužgis. Šią patarlę teko prisiminti kalbantis su rajono sodininkų bendrijų pirmininkais, kurie sakė, kad turbūt nėra tokios sodininkų bendrijos, kurioje nebūtų skolininkų, vengiančių sumokėti metinį mokestį, skirtą sodininkų bendrijai administruoti ir kitai jos veiklai užtikrinti. „Iš 231 sklypo „Žilvičio“ sodininkų bendrijoje – dauguma 6 arų. Metinis sklypų savininkų mokestis – 6 eurai už vieną arą. Tad kasmet tokio sklypo savininkas sumoka po 36 eurus. Tie, kurių sklypai didesni, moka atitinkamai daugiau, pavyzdžiui, už 12 arų – 72 eurus. 17 sodininkų valdo 2–3 sklypus“, – sakė Kulių kaime esančios sodininkų bendrijos „Žilvitis“ pirmininkas Jonas Giačas. Šeštus metus „Žilvičiui“ vadovaujantis vyriškis pripažino, jog skolininkus rasti sunku, nes kai kurie išvykę į užsienį, o radus – įtikinti, kad sumokėtų mokestį.

Vargo esą ir dėl apleistų sklypų. Jų savininkams bendrijos valdyba siunčia įspėjimus, tačiau ne visi į juos reaguoja. Gal apsileidėlius sudrausmintų baudos? Išbandęs įspėjimus ir žodžiu, ir raštu J. Giačas neatmetė galimybės pagalbos kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą. „Bent porą kartą per metus reikia tokiame sklype nupjauti žolę. Bendrija neturi žmonių, kurie tvarkytų aplinką. Tai kiekvieno sodo sklypo savininko pareiga“, – akcentavo „Žilvičio“ pirmininkas.

Pliusų daugėja

Kai kurios rajono sodininkų bendrijos panašios į tankiai apgyvendintus miesto kvartalus. Net ir 5–6 arų sklypuose auga gyvenamieji namai, kuriuose galėtų apsigyventi ne po vieną šeimą. Tačiau dauguma vienbučiai. Kiek iš tikrųjų sodininkų bendrijose nuolatinių gyventojų, bendrijų pirmininkai sako, kad tiksliai suskaičiuoti sunku, mat gyvenamąją vietą ne visi deklaruoja ten, kur gyvena. Vis dėlto nuolatiniai gyventojai sodininkų bendrijose norėtų didesnių patogumų: apšvietimo, asfaltuotų gatvių, šaligatvių, netrinkančio elektros tiekimo. „Mūsų bendrijoje gana erdvios, plačios gatvės, tad ir sklypai neatrodo tokie suspausti. Gaila, kad jas apšviesti reikalingos didelės investicijos“, – vienu džiaugėsi, dėl kitko apgailestavo „Žilvičio“ bendrijos pirmininkas J. Giačas. Šiuo metu AB „Klaipėdos vanduo“ vykdo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo tinklų plėtros Kuliuose, Doviluose projektą, kurio pabaiga numatyta liepos pradžioje. Tad netrukus „Žilvičio“, „Dobilo“, „Obelėlės“ sodininkų bendrijose gyventi taps dar patogiau. Tiesa, laistymui vandens, pasak „Žilvičio“ pirmininko, niekada netrūksta.

Rūpesčiai dėl kelių

Vis dėlto daugelyje sodininkų bendrijų nepatogumų kelia duobėti, greiderio nedažnai sulaukiantys keliai ir gatvės, juk asfaltuotų ne tiek ir daug. „Skaudžiausia, kad nevykdomas Vyriausybės nutarimas dėl sodininkų bendrijų kelių perėmimo Savivaldybės žinion“, – aktualią problemą priminė „Žilvičio“ bendrijos pirmininkas J. Giačas.

Kaip paaiškino Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Viešųjų ryšių ir bendradarbiavimo skyriaus vyr. specialistė Rita Rapalienė, Savivaldybė į savo nuosavybę yra perėmusi keletą sodininkų bendrijų („Vaiteliai“ Vaitelių k., „Minija“ Žiaukų k., „Putinas“ Rimkų k., „Minija“ Gargždų m., „Ežeras“ Kalotės k.), kelių: „Sodininkų bendrijų kelių perėmimas nėra paprasta procedūra. Be to, šiuo klausimu ir valstybės sprendimai dar nėra galutinai suformuoti, keičiasi norminiai dokumentai. O kad šis procesas vyktų, visų pirma turi būti pareikšta pačių sodininkų valia.“

Rajono sodininkų bendrijose – ir preciziškai tvarkomi, puoselėjami sklypai, kuriuose auga vaismedžiai, vaiskrūmiai, komponuojamos gėlių, dekoratyvinių krūmų salelės, ir metų metus apleisti, savininkų pamiršti griūvantys statiniai.Dėl karantino šį pavasarį dar ne visur įvyko sodininkų bendrijų narių visuotiniai susirinkimai. Juose ir nagrinėjami aktualiausi klausimai, priimami sprendimai. Pavyzdžiui, tokiame susirinkime „Žilvičio“ bendrijos nariai yra nutarę, jog nuo lapkričio 1 iki balandžio 1 d. keliais rūpinasi tie, kurie soduose gyvena visus metus. Šioje bendrijoje apgyvendinti 107 sklypai. „Jei reikia, susidedame pinigų greideriuoti, žiemą – sniegui valyti. Sodininkų bendrijos nario mokesčio lėšų šiuo laikotarpiu nenaudojame. Juk tie, kurie tik vasarą užsiima sodininkyste, neturi mokėti už tuos, kurie soduose gyvename nuolat“, – sakė J. Giačas, taip pat gyvenantis „Žilvityje“. Jis mano, kad būtų teisinga, jei nuolatiniai sodininkų bendrijos gyventojai mokėtų didesnį mokestį negu tie, kurie savo sklype lankosi tik nuo pavasario iki rudens, kol nuima derlių. Artimiausiame visuotiniame susirinkime, kurį organizuos pasibaigus karantinui, „Žilvičio“ bendrijos pirmininkas siūlysiąs apsvarstyti šią idėją.

Džiaugsmo priežastis – apšvietimas

„Patys negalėjome patikėti, kad tiek džiaugsmo XXI amžiuje gali teikti elektra“, – gerai nusiteikusi pokalbį pradėjo Žiaukų kaime, Priekulės seniūnijoje, prieš 40 metų įkurtos sodininkų bendrijos „Minija“ pirmininkė Loreta Svidrienė. Iš 1 230 bendrijos sklypų panašiai 500 nuolat gyvenama. Pasak Loretos, jau daugiau kaip dešimt metų žmonės svajojo apie takų apšvietimą. „Pernai parengėme projektą ir įgyvendinome pirmąjį jo etapą: pagrindinėje gatvėje, kuri tęsiasi 3,5 kilometro, įrengta 30 šiuolaikinių šviestuvų. Kiekvienas iš jų atsiėjo po 1000 eurų. Nors tai brangu, vis dėlto ateityje planuojame apšviesti ir nuošalesnes bendrijos gatveles, kadangi tai suteikia saugumo“, – sakė pati irgi šiuose soduose gyvenanti moteris.

Ir šios sodininkų bendrijos sklypų savininkų lūkesčiai – kaip gyvenančiųjų mieste, tačiau L. Svidrienė neslepia, kad vien bendrijos nario mokesčio (7 eurai už 1 arą) ir 8 eurų kaupiamojo per metus neužtenka visiems poreikiams. Ji apgailestavo, kad sodininkų bendrijos negali dalyvauti Europos Sąjungos finansuojamuose projektuose. „Kadangi kuriasi jaunos šeimos, jos pageidauja ir darželio, ir vaikų žaidimų aikštelių. Artimiausi darželiai – Agluonėnuose, Priekulėje, Doviluose. Nei rajonas mūsų nori, nei Klaipėdai priklausome. Galėtų rajono Savivaldybė labiau mus paremti. Žvyruotas bendrijos gatves tvarkomės patys, pernai Savivaldybė skyrė 1 500 eurų. Norėtume geriamojo vandens ir nuotekų tinklų, vandens turime tik laistymui iš tvenkinio. Kita problema – trūksta elektros srovės nuolatiniams sodų gyventojams“, – dėstė L. Svidrienė.

Šių metų Klaipėdos rajono sodininkų bendrijų specialiojoje rėmimo programoje yra numatyta 10 000 Eur. Šiuo metu dar yra renkami prašymai paramai gauti, po to jie bus įvertinti ir komisija nuspręs, kam ir kiek lėšų skirti, bei teiks siūlymą Tarybai tvirtinti. Tokia pati suma rajono sodininkų bendrijoms, kurių yra net 38, buvo paskirstyta ir praėjusiais metais.

Apsileidėlių yra visur

Apgriuvę statiniai, išvirtę vaismedžiai, iš aukštos žolės kyšantys jų kelmai, įvairios šiukšlės – vis dar pasitaikantis vaizdas sodininkų bendrijose. Žiaukų kaimo „Minijoje“ irgi yra apleistų, likimo valiai paliktų sklypų. Neapsikentę tokių sklypų savo pašonėje kaimynai bent žolę nupjauna, tačiau prisišaukti savininkus, jei jie užsienyje, kaip sakė bendrijos pirmininkė, sudėtinga.

Toks vaizdas už „Gargždelės“ sodininkų bendrijos ribų, šalia karjerų. „Kai sodo sklypą paveldi arba nusiperka jauni žmonės, jie beveik viską, ką randa namelyje, nori išmesti. Nors „Gargždų švara“ duoda konteinerių stambiosioms atliekoms, jų galėtų būti ir daugiau“, – sakė „Minijos“ pirmininkė, tikinti, kad žmonės pamažu išmoks pasirūpinti savo šiukšlėmis ir nebevers jų pamiškėse, kurias vėliau švarinti kviečiami tie patys sodininkai. Tiesa, šį pavasarį dėl karantino valyti Šernų miško sodininkai nesirinko.

Paklausiausi – arčiau Gargždų

„Minija“, „Žilvitis“, „Dobilas“, „Obelėlė“, „Gargždelė“ – sodininkų bendrijos, kuriose sodo sklypai, pasak 15 metų nekilnojamojo turto prekyba užsiimančios Nijolės Čelkienės, paklausūs. Norinčiuosius statytis gyvenamuosius namus ypač žavi juose jau esančios arba tiesiamos komunikacijos. Tačiau tie, kurie nežada čia gyventi, dažnai sklypus parduoda neinvestuodami ir nesijungdami prie vandentiekio ir nuotekų tinklų.

Per karantiną nekilnojamojo turto prekyba, pasak N. Čelkienės, sustojo, nors paprastai pavasarį susidomėjimas sodų sklypais pagyvėja. „Tie, kurie perka planuodami statytis gyvenamąjį namą, nepaiso metų laikų. Paklausūs naujos statybos 80–120 kv. m gyvenamieji namai, kuriuos jaunos šeimos perka gavusios banko paskolą arba gali pasinaudoti valstybės subsidija pirmam būstui jaunoms šeimoms įsigyti“, – sakė nekilnojamojo turto agentė.

Net ir mažuose sklypuose sodininkų bendrijose dygsta gyvenamieji namai. Pasak jos, klientų poreikiai įvairūs: vieniems reikia sklypelio tik poilsiui, pabūti gamtoje su vaikais, nes gyvena daugiabučiuose. Kiti ieško gražios vietos, kad arti būtų Minija ar karjerai, sklypo su tvenkinuku. Šiuo metu N. Čelkienė klientams gali pasiūlyti rinktis iš kelių dešimčių sodo sklypų mūsų rajone. „Daugelis jų 5–6 arų, kurių kaina apie 10–11 tūkst. eurų. Tačiau „Minijoje“ ir „Gargždelėje“ su komunikacijomis kainuoja apie 15–20 tūkst. eurų. Apleisti sodai pigesni keliais tūkstančiais. Už sklypus su 60–80 kv. m senu nameliu minėtuose soduose prašo nuo 25 iki 45 tūkst. eurų“, – vardijo nekilnojamojo turto agentė, pastebinti, kad gargždiškiai renkasi sodus arčiau savo miesto ir nelabai domisi Šernų, Dituvos, kurie arčiau Klaipėdos.

Pasiūla pagal skelbimą

„Bangoje“ išspausdinus skelbimą, kad perku sodą sodininkų bendrijose netoli Gargždų, per savaitę sulaukiau daugiau nei dešimties pasiūlymų. „Gargždelėje“ 4,5 arų sklypą su nameliu ir šiltnamiu pasiūlė už 22 tūkst. eurų, „Minijoje“ panašų sklypą su apie 80 kv. m senu namu – už 29 tūkst. eurų. Didesnį nei standartinį 6 arų sklypą „Žilvityje“ su gyvenamuoju namu, ūkiniu pastatu, dviem šiltnamiais savininkai įvertino 50 tūkst. eurų, tačiau perspėjo, kad kaina nėra galutinė. Neprižiūrėtą 4,5 arų sklypą „Minijoje“, pasirodo, galima įsigyti už 5 tūkst. eurų, o už 6 arų be pastatų „Žilvityje“ prašė nuo 9 už 12 tūkst. eurų. Kai kurie tiek pat norėjo gauti ir už sklypą, kuriame keli vaismedžiai ir šiltnamis. „Melioratorių“ sodininkų bendrijoje 6 a nenaudojamą sklypą viena savininkė sakė norinti parduoti už 10 tūkst. eurų, kita – už 8 500 eurų. Pasitaikė keli, kurie, matyt, taip seniai buvę savo sodo sklypuose, kad negalėjo prisiminti net tikslios vietos, tako pavadinimo arba nurodė ne savo, o kaimynų adresą.

Nors nedažnai, bet pasitaiko skelbimų, kad savininkas sodo sklypu kurį laiką leidžia naudotis neatlygintinai. Deja, sklypu „Klevo“ sodininkų bendrijoje per savaitę nesusidomėjo nė vienas, o „Dobilo“ bendrijoje daug metų nenaudojamą 12 arų sodą turinčiai gargždiškei pasisekė. „Vos „Bangoje“ buvo išspausdintas skelbimas, iš karto paskambino žmogus, apsisprendęs juo naudotis. Pernai tokių neatsirado, prieš tai kelerius metus juo naudojosi kiti gargždiškiai“, – sakė neatlygintinai nuomojamo sklypo savininkė.

Laima ŠVEISTRYTĖ

Autorės nuotr.


Taip pat skaitykite:

Paieška

Naujienlaiškis

Žurnalisto pastabos

Gera, kur mes

Ką jau ką, o gražias…

Plačiau »

Bendraukite su mumis Facebook