Specialybę išsirinkti gali padėti ir mokytojai: vaikai raginami aklai nepasikliauti tik tėvais ar draugais

Artėjant baigiamiesiems egzaminams, moksleiviai, kurie dar nėra išsirinkę profesijos, neretai tokį sprendimą priima paskubomis. Galutiniam mokinio pasirinkimui didelę įtaką daro tėvai arba draugai, tačiau darbo rinkos atstovai pataria aklai nepasikliauti vien tik jais – šiuo periodu vertėtų išklausyti ir mokytojus ar karjeros specialistus, galinčius ne tik padėti rasti profesinį kelią, bet ir supažindinti su paklausiausiomis profesijomis. 

Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos (LINPRA) vadovas Darius Lasionis sako, kad mokytojų ar karjeros specialistų įžvalgos gali padėti jauniems žmonėms susipažinti su turimais gabumais ir realizuoti juos ateityje.

„Kad  mokinių specialybės pasirinkimas būtų sklandesnis, pernai į privalomojo ugdymo programą buvo įtrauktas profesinis orientavimas, o šiuo metu visose Lietuvos mokyklose dirba daugiau nei 500 karjeros specialistų. Jie supažindina mokinius su esamomis mokymosi ar karjeros galimybėmis, su specialistų poreikiu, padeda rasti sritį, kur vaikas jaustųsi motyvuotas ir stiprus. Tai labai svarbu, kadangi kartais pasirenkamas lengviausias kelias, neatsižvelgiant į gebėjimus ir stipriąsias puses“, – tikina pašnekovas.

Pataria labiau analizuoti darbo rinką

Lietuvos moksleivių sąjungos veiklos programos koordinatoriaus Roko Damulio teigimu, susidomėjimas tam tikra sritimi, tėvų patarimai ir draugų nuomonė išties yra tie aspektai, kurie daro didelę įtaką būsimos profesijos pasirinkimui. 

Vis tik jis teigia pastebintis, kad pastaruoju metu atsirado dar viena dedamoji – dirbtinis intelektas. Besirenkant profesiją svarstoma, ar ateityje „robotai“ nepakeis tos srities specialistų.

„Bendraudamas su mokiniais pastebiu, kad jie supranta, jog įvairios užduotys, kurios gali būti robotizuojamos, pavyzdžiui, duomenų analizė, apskaita ar ataskaitos galbūt galėtų būti atliekamos vien dirbtinio intelekto pagalba. Atitinkamai ir tokios specialybės mokiniams atrodo rizikingesnės, tampa mažiau įdomiomis ar aktualiomis“, – dalinasi jis.

D. Lasionio teigimu, nors yra mokinių, kurie apie savo ateitį galvoja itin atsakingai, tai daro tikrai ne visi – daugumai vyresnių klasių mokinių rūpi pasiruošimas egzaminams ir tarpiniams atsiskaitymams, todėl atidžiau analizuoti darbo rinką paprasčiausiai nelieka laiko.

„Todėl ir tėvų, ne tik mokytojų ar karjeros specialistų, indėlis yra labai svarbus. Jie yra tie žmonės, kurie savo vaiką pažįsta geriausiai, žino, kas jam patinka, kas galėtų tikti, kur jis galėtų save realizuoti. Pavyzdžiui, šiuo metu itin sparčiai populiarėja inžinerinės profesijos, kur yra geros ateities perspektyvos, geri atlyginimai, darbas nėra monotoniškas. Tačiau ne kiekvienas vaikas tą žino. Čia į pagalbą galėtų ateiti tėvai, kurie turėtų domėtis darbo rinkos aktualijomis ir patarti, paaiškinti ar padėti apsispręsti“, – tikina D. Lasionis.

2023 metų birželį LINPRA inicijuota apklausa atskleidė, kad inžinerijos profesijas 77 proc. Lietuvos gyventojų laiko perspektyviomis. Paklaustas apie šios srities populiarumą tarp moksleivių, pašnekovas tvirtina, kad ji sudomina ne tik „tiksliukus“, bet ir į kūrybą linkusius, lakią vaizduotę turinčius moksleivius. 

„Inžinerijos ir technologijų specialybės neapsiriboja vien tik skaičiavimais ir brėžiniais. Šioms specialybėms reikalingas kūrybiškumas, gebėjimas nestandartiškai mąstyti, spręsti problemas. Jauni žmonės, pasirinkę šias specialybes, turi visas galimybes kurti ir dirbti su ateities technologijomis, spręsti globalius iššūkius bei daryti realų poveikį pasauliui. Ko gero, tai yra pagrindinės priežastys, kodėl inžinerijos specialybės pastaruoju metu tampa vis paklausesnės“, – dalinasi D. Lasionis. 

Tėvams – nesikišti, bet ir nepalikti likimo valiai

Pasak karjeros konsultantės, psichologės ir profesionalios koučerės Astos Blažinskienės, galutinis profesijos pasirinkimas visuomet yra tėvų ir vaiko sąveikos rezultatas. Tačiau sąveika gali būti labai skirtinga – kartais tėvai, turėdami geras intencijas, leidžia jaunuoliui rinktis studijuoti bet ką.

„Jie leidžia vaikui spręsti pačiam, o jau ką nuspręs, tą nuspręs – tėvai bet kokiu atveju jį palaikys. Skamba gražiai, tačiau tai nėra pagalba vaikui, o labiau trikdis, kadangi vaikas dar nežino, jis neturi patirties, žinių, yra besiformuojantis, pasimetęs – jam sako, kad darytų ką nori, bet jis net nežino, ko nori“, – teigia ji.

Panašų efektą turi ir perdėtas tėvų kišimasis į vaiko pasirinkimą. Dažnu atveju tokie tėvai tikina, kad nepalaikys vaiko, jei jis pasirinks vienokią ar kitokią profesiją.

„Turi būti balansas. Tėvai turi dalyvauti vaiko karjeros pasirinkimo procese, bet negali jo perspausti arba palikti likimo valiai. Tėvai turėtų paklausti, ar vaikui reikalinga jų pagalba, ir jei jis sako taip, klausti, kokia. Tada, tikėtina, vaikas prašys, kad tėvai patartų. Turi būti dialogas – aš pasidalinu savo nuomone, jei manęs klausia, bet tuo pačiu suprantu, kad vaikas gali tą nuomonę priimti arba nepriimti“, – pataria psichologė.

Anot A. Blažinskienės, karjeros pasirinkimo procese svarbūs keli elementai, kuriuose turi dalyvauti tėvai. Pirmiausia – ar tikrai vaikas gerai supranta save? Tėvai dialogo būdu gali klausti, ką vaikas žino apie save, kuo jis įsitikinęs, kas jam labiausiai patinka ir teikia didžiausią malonumą, ko nekenčia, Kai vaikas  suvokia, kas jis yra ir pagal tai pasirenka patinkančią profesiją, reikia su tuo susitaikyti ir priimti, nes tai – ne tėvų, o vaiko kelias.

Pranešimas spaudai