Tik eglių žibėjimas
Miestuose statomų kalėdinių eglių tema pamažu iš pirmųjų pozicijų išstumia ir politiką, ir naujojo Ministrų kabineto formavimo aktualiją. Portalų ir laikraščių antraštės skelbia apie žaliaskarių atvykimą į miestų aikštes, pasakoja apie puošybos tendencijas. Panašu, kad konkurencinės kovos, kurio miesto eglė gražiausia, gali sutelkti ir suvienyti vietos bendruomenes it koks krepšinis.
Didmiesčiuose šventinio periodo, eglės įžiebimo ceremonijos vyks jau šį savaitgalį. Koronaviruso pandemija nėra priežastis atsisakyti šventinio periodo tradicijų. Neišvengiamai kaip ir kiekvienais metais viešojoje erdvėje kyla ir pasipiktinimo banga, esą per anksti švenčiame, per daug išleidžiame. Šviesos ir džiaugsmo žmogaus gyvenime niekada nėra per daug. Nekalbu apie kiniškus blizgučius, kalbu apie žmonių išradingumą. Ir koronaviruso grėsmė taip pat turi teigiamąją pusę: ką norite sakykite, bet būtent karantino apribojimai atvėrė ir naujas kūrybiškumo galias. Tai, kas buvo įprasta daryti akis į akį, dabar tenka daryti virtualioje erdvėje arba daryti itin apribotoje auditorijoje. Štai kaimyninėje Kretingoje dėl pandemijos atsisakyta tradicinio Kalėdų eglės įžiebimo renginio, tačiau šiais metais miestas stebins naujais sprendimais – gruodžio 4–5 dienomis kretingiškiai turės išskirtinę galimybę pamatyti, kaip naudojant modernią lazerinę techniką ant istorinių miesto pastatų atgyja Kalėdų pasaka, sukurta net iš 150 švietimo įstaigų bendruomenių piešinių. Fantastiškas sumanymas! O štai Palanga gruodį virs pasakų miestu, ir šią pasakišką nuotaiką kurs ne tik padabintos viešosios erdvės, bet ir kurorto gatvėmis kartas nuo karto pravažiuojantis ar praeivius netikėtai užkalbinantis Kalėdų Senis. Ateinantį penktadienį 18 val. sužibs ir Gargždų miesto eglė. Ceremonija tiesiogiai bus transliuojama per Savivaldybės Gargždų kultūros centro, vietos žiniasklaidos feisbuko paskyras ir Savivaldybės „YouTube“ kanalą, o po to šventinės projekcijos prie Gargždų kultūros centro. Nėra abejonių, kad eglė bus naujas taikinys feisbuke gyvenantiems pagiežingiems komentatoriams, kurie jau baigia išsisemti Gargždų gatvių remontų ir medžių kirtimo sriūbavimo tema.
Šventinio žybsėjimo fone, deja, nesužibėjo daug vilčių kėlęs naujasis Seimas. Apgailėtinos partijų kerštavimo aistros, durų trankymai – valstietis R. Karbauskis lūpą patempęs padėjo mandatą (teko liežuvį nusikąst įvairiems politologams, pranašavusiems, kad Ramūnas tik pašnekės, bet to nepadarys), liberalas K. Glaveckas paliko frakciją, dar ir atsisveikinimo laišką su prognozėmis apie liberalų likimą parašė. Teatralizuoti vaidinimai, verti perkelti į „Tik Tok“ vaizdo siužetus. Bet tai tik pradžia, kai dalijantis vicepirmininkų, komitetų pirmininkų postus trūkinėja partiečių draugystės. Ir net su velniu einama obuoliaut vardan postų. Griūčių tarp buvusių bendražygių, aršių susidūrimų Seime tarp pozicijos ir opozicijos dar bus ir įdomesnių. Politinės batalijos valdžios viršūnėse visiškai nestebina, nors didžioji dalis Seime yra naujokai, į kuriuos sudėtos išliūliuotos rinkėjų viltys. Nieko nepadarysi, ne pirmą kartą apviltas standartinis mūsų rinkėjas: tikintis, kad išrinkus kokius nors per televiziją puikiai atrodančius ir komunikuojančius partijų supermenus (-es) viskas pasikeis ir skleisis angeliška dora ir ramybė bei gėrybė visiems.
Netikėtu rakursu Seimo „dora“ atsiskleidė pasklidus koronavirusui tarp parlamentarų. Koks yra Seimo narių atsakomybės ir pareigingumo supratimas? Apgailėtinas. Užtat susireikšminimas – didelis. Higienos, saviizoliacijos režimo nepaisymas, ieškojimas kaltų – NVSC nepranešė arba ne taip pranešė, tyčia izoliavo, kad nebalsuotų ir t. t. Kraipai žmogus galvą žiūrėdamas televizijos interviu su išrinktaisiais ir supranti, kad jie patys koją kiša pandemijos valdymo procese. Jie, turintys įstatymų leidybos galią, elgiasi lyg kokie kaimo jurgiai. Bjauriausia yra tai, kad kaimo jurgiai už karantino pažeidimus gauna baudas, o mūsų išrinktieji savo pačių išleistiems įstatymams špygas rodo.
Premjerė I. Šimonytė, pateikusi Prezidentui esą stiprų Ministrų kabineto kandidatūrų sąrašą, dar negalės atsikvėpti ir pasikliauti tokia komanda. Atrodo, dalis kandidatų bus išbrokuoti ir teks ieškoti pakaitalų. Ir šiuokart tiek visuomenės, tiek prezidento nuomonės dėl kai kurių kandidatų menkų kompetencijų arba nesuderinamų su tokiu aukštu postu moralinių imperatyvų, matyt, sutaps. Aukštu ir gražiu nacionalinės žiniasklaidos pravardžiuojamas šalies vadovas šįkart tvirtai ir neatsainiai perkratė kandidatus į ministrus. Tikriausiai šios kadencijos Vyriausybės narių pasirinkime leninizmo principas, kad kiekviena melžėja gali valdyti valstybę, nebesuveiks.
Vilija BUTKUVIENĖ
„Bangos“ redaktorė
