Veikti! Kūrybiškai!

Vakar Gargždų miesto centre nušvito kalėdinė eglė, pamažu jos įsižiebs įvairiuose rajono kampeliuose. Varžytuvių lyg ir nėra, bet daugelis bendruomenių, seniūnijų įdeda daug širdies norėdami pradžiuginti žmones pačiu tamsiausiu metų laikotarpiu.

Štai Kvietinių bendruomenė savo pajėgomis ir lėšomis susitelkė eglę įkurdinti ne tik gyvenvietės centre, bet ir prie Kretingos kelio sankryžos, nuo kurios iki kaimo dar keli kilometrai. Keliasdešimt kvietiniškių savanoriškai darbavosi aukodami savo laisvalaikį: vieni ruošė vietą, kiti statė eglę, treti rūpinosi apšvietimu. Rytą vakarą žibanti eglė, rodanti kelią į Kvietinius, papuošta kaimo gyventojos padarytais originaliais žaislais. Kaip čia neprisiminsi išminties, kad daug rankų didžią naštą pakelia.

Atrodo, paprastas tai dalykas eglę pastatyti ir papuošti, bet gražus sumanymas sutelkė žmones bendrystei, pasidalijimui, maloniam jausmui, kai kiekvieną dieną pravažiuodami pro šalį gali pasidžiaugti šimtai žmonių. Tai tuo labiau yra vertinga, kai mūsų kasdienybėje yra daug sumaišties, negatyvių žinių, supriešinimo, o vietos politinėje arenoje – manipuliacijų demokratija. Ne rietenos, ne supriešinimas, ne sąmokslo teorijos, ne žmonių skirstymas į „geriečius“ (savuosius gerbėjus) ir „blogiečius“ yra pozityvių permainų vietos bendruomenėse variklis.

Atgyjančių bendruomeniškumo ženklų, kurie nėra rėksmingi, bet itin prasmingi net istoriniu požiūriu pastaruoju metu vėl randasi daugiau. Atrodo, kad antrąjį kvėpavimą įgavo ir Gargždų bendruomenė, stebinanti iš pažiūros labai paprastais, bet išliekamąją vertę turinčiais projektais. Ypatingas buvo vakaras Gargždų gimtadienio išvakarėse, kai krepšinio aikštelėje klausėmės žydų muzikos melodijų. Kai lingavome į taktą, glaudėmės vis labiau į ratelį ir pažinodami ar nepažinodami vieni kitus – nejučia vis stip­riau sukomės bendrame rate. Simboliška, kad tas susitikimas su žydų kultūra vyko buvusios sinagogos pašonėje. Tai buvo taip simboliška, kad, rodos, ore pleveno jausena tarsi su mumis kartu ploja ir atgimusia bendryste gėrisi pirmosios Lietuvos nepriklausomybės metais Gargžduose gyvenę, prekiavę, auginę vaikus, tačiau nacių paniekinti, sušaudyti žydai. Šiuos Gargždų istorijos puslapius naujai ir jautriai atskleidė savo gimtąjį miestą be galo mylinti gargždiškė gidė Monika Vasylienė, kelis kartus vedžiojusi miestiečių būrius žydų gyvenimo mūsų mieste takais. Šis prasmingas Gargždų bendruomenės projektas susiliejo su puoselėjama narcizų pieva parke, išaugino jaunąjį gargždiškį, nuo sienos aukštybių žvelgiantį į Klaipėdos gatvę. Ak, pramuštgalvis! Gargždų vaikai gi visada buvo ir yra imlūs, draugiški, labai smalsūs – toks kaip jis. O juk tai – dar vienas bendruomenės sumanymas siekiant atskleisti gargždiškių tapatybę.

Gargždų bendruomenė ketvirtadienį Savivaldybės padėkos vakare už savo iniciatyvas pelnė garbingą nominaciją, taip pat buvo pagerbta ir Girininkų bendruomenė, įvertintas ir VšĮ „Gargždų banga“ pokytis – mylima „Bangos“ komanda, garsinanti miesto vardą, kopia į A lygą.

Gražių bendruomeniškos veiklos pavyzdžių rajone yra daug, jų itin pagausėja laukiant prasmingiausių metų švenčių. Minėtame Padėkos vakare tarpusavyje ir su kitais jaudinančiai gražiais įspūdžiais apie advento vakarą G. Rusteikos sodyboje dalijosi Lapių bendruomenės narės Laima Karbauskienė ir Elena Kundrotienė. Prieš porą savaičių Vėžaičių mokyklos bendruomenė surengė mokyklos 100-mečio minėjimo šventę, kurią nors per televizijos kultūros kanalą rodyk. O štai Veiviržėnų miestelio visa bendruomenė telkiasi Mažosios kultūros sostinės 2020 m. titulo įprasminimui.

Tie keli paminėti pavyzdžiai yra puikus atspindys, kiek daug gali pakeisti žmonės, suvokę, kaip prasminga yra kūrybiškai veikti besikeičiančioje visuomenėje.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių