„Atminties aidai“ ketvirtį amžiaus dainomisjungia praeitį ir dabartį

Koks aš, tokia ir Lietuva
15 lapkričio, 2025
0

Šiuo metu Gargždų kultūros centro buvusių politinių kalinių ir tremtinių chore „Atminties aidai“ – 29 nariai. Jie džiaugiasi vadovės K. Katauskienės ir akompaniatorės E. Tislenkos kantrybe, nuoširdumu ir galimybe išreikšti save dainomis.

Praėjusio ketvirtadienio vakarą Gargždų kultūros centre buvo daug susitikimų, šypsenų, muzikos ir dainų. Buvusių politinių kalinių ir tremtinių choras „Atminties aidai“, minėjęs 25-erių metų veiklos sukaktį, svečiavęsi chorai iš Klaipėdos, Telšių ir Mažeikių bei klausytojai susiliejo į vieną dainuojančią šeimą.
Pradėjo kelios tremtinės
Choro „Atminties aidai“ ištakos, kaip jau ne kartą esame rašę „Bangoje“, yra Gargžduose, Ramunių gatvėje. Savo namuose dainuoti partizanų ir tremtinių dainų rinkdavosi kelios buvusios tremtinės, prie kurių prisijungė daugiau dainingų ir patriotiškai nusiteikusių gargždiškių. Tada jie dar nesvajojo apie sceną ir pavadinimo neturėjo – dainavo dėl savęs ir apie tai, kas brangu. Kai nebetilpo namuose, būrys dainuojančių gargždiškių burdavosi Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Klaipėdos rajono filialo būstinėje Žemaitės gatvėje, vėliau repetuoti bažnyčioje pakvietė Gargždų Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios klebonas kanauninkas, rezidentas Jonas Paulauskas. Pirmasis „Atminties aidų“ koncertas įvyko bažnyčioje 2004 metais. Ir tik po to choras tapo Gargždų kultūros centro kolektyvu, dainuojančiu tremtinių, partizanų, lietuvių liaudies ir autorines dainas.

Beveik prieš tris dešimtmečius gargždiškė J. Belenavičienė (dešinėje), pakviesta partizanų ir tremties dainas namuose dainavusių Ramunių gatvės moterų, tapo pirmąja jų vadove. Vėliau „Atminties aidus“ augino vadovė R. Česnauskienė. Abi gargždiškės prisimena, koks buvo didelis žmonių noras dainuoti.

Su dainomis – dešimtmečius
Iki šventinio koncerto likus porai valandų pavyko pakalbinti kelis „Atminties aidų“ narius. „Atminties aidų“ senbuvė, buvusi pedagogė Valerija Bagdanskienė, nors chore dainuoja daugiau nei 20 metų, neslėpė, kad naktys prieš koncertus jai būna bemiegės, nes tenka pristatyti kolektyvą ir dainas, o po koncerto sunku atsikratyti abejonių, ar gerai viską padarė. Gargždų kultūros centras jai – lyg antrieji namai.
„Į chorą beveik prieš ketverius metus atėjau vedina noro dainuoti. Sau buvau pasakiusi: kai tik bus galimybė, eisiu giedoti į bažnyčios chorą. Ten ir pradėjau, o tada pakvietė į „Atminties aidus“. Esu dėkinga likimui už senelio dovaną – balsą“, – prisipažino Regina Škrabienė.
Nuo 5 metų dainuojanti Danutė Valkauskienė sakė, kad visa jų šeimyna buvo daininga: „Tėvelis pasisodindavo ir mokydavo. Ansambliai, duetai, kvartetai, o šis choras man pirmas – nemėgau choruose dainuoti.“ Tačiau vėliau Danutė pakeitė nuomonę ir jau apie 20 metų – „Atminties aiduose“. Ansamblyje „Elegija“ 20 metų dainavusi Ona Armalienė prisipažino, kad po vyro mirties noro dainuoti nebebuvo. Ją ateiti į „Atminties aidus“ prikalbino choro narys Algimantas Venckus. Moteris džiaugiasi geru, draugišku kolektyvu, kuris kartu švenčia ir asmeninius jubiliejus. Teresė Meškienė, dainuojanti nuo jaunystės, pastebėjo, kad chore dainos ir gydo, ir ramina. Virginija Čėsnienė visą dieną užimta, nes gieda bažnyčios chore, 45 metus lanko „Elegijos“ ansamblį ir 14 metų – „Atminties aidus“, bet visur suspėja.
„Dainuoju daugiau nei 10 metų, bet vyrų balsų chore visada trūkdavo, todėl ką sutikdavau, tą ir kalbindavau. Su vienu dabartiniu nariu prie gydytojo kabineto durų susipažinome, įsišnekėjome, o dabar chore jis ir dainuoja, ir muzikuoja. Šiuo metu esame septyni vyrai“, – sakė gargždiškis A. Venckus.
Padėkos už puoselėjimą
Kasmet dalyvaujantis Ariogaloje Dubysos slėnyje vykstančiame politinių kalinių, tremtinių, laisvės kovotojų sąskrydyje „Su Lietuva širdy“, Gedulo ir vilties dienos minėjimuose Gargžduose, Vasario 16-osios, Kovo 11-osios progomis choras „Atminties aidai“ koncertuoja ir kituose rajonuose. Kadangi gargždiškių chorą ilgametė bendrystė sieja su Klaipėdos, Telšių ir Mažeikių buvusių politinių kalinių ir tremtinių chorais, jie atvyko pasveikinti „Atminties aidų“ 25-mečio proga.
Skambios dainos Gargždų kultūros centro scenoje keitė viena kitą, o „Atminties aidų“ dainininkus, vadovę Kristiną Katauskienę ir akompaniatorę Eleną Tislenką sveikino ir padėką už meilę lietuviškai dainai, tradicijų puoselėjimą ir Klaipėdos rajono garsinimą Lietuvoje įteikė Klaipėdos rajono savivaldybės meras Bronius Markauskas, vicemerė Violeta Riaukienė. Sveikinimo žodį tarė ir Gargždų Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios klebonas kanauninkas, rezidentas J. Paulauskas.
Gargždų kultūros centro direktorė Vaida Skuodienė, jos pavaduotoja Asta Vaičiulienė įteikė padėką ir Jadvygai Belenavičienei, kuri buvo pirmoji Ramunių gatvės dainuojančių tremtinių akompaniatorė. Iškilmingą vakarą pagerbta ir ilgametė „Atminties aidų“ vadovė Regina Česnauskienė. Gėles priimti daug kartų teko ir prieš 7 metus „Atminties aidams“ vadovauti apsisprendusiai dabartinei vadovei K. Katauskienei: sveikino Muzikos mokyklos direktorė Danutė Ruškytė, Gargždų bendruomenės pirmininkė Vida Anužienė, Kvietinių bendruomenės pirmininkas Gediminas Girgždis, Gargždų kultūros centro kolektyvai, ir, žinoma, choro nariai.
„Atminties aidų“ vadovę ypač sujaudino LPKTS Klaipėdos rajono filialo valdybos pirmininko Jono Kausteklio ir narės Verutės Nekrevičiūtės įteikta padėka už puoselėjamas partizanų ir tremtinių dainas ir jų atminimą, kurią pasirašė LPKTS pirmininkas Gvidas Rutkauskas ir valdybos pirmininkas Vladas Sungaila, ir įteiktas LPKTS trečiojo laipsnio žymens už nuopelnus Lietuvai apdovanojimas.
Laima ŠVEISTRYTĖ
Autorės nuotr.