Ėndrėjavėškė veikluos rond kuožna dėina

Klaipiedas rajuonė, Ėndrėjava vėdorėnie, paskiau pagrindėnie muokīkluo 40 metu dėrbosi lituanistė Laima Kazragienė jau kelints rodou na muokėniu sāsvėnius, na klaidas parašties ėr na dėinas iki atostogu skaičiou. Kėik kartu par mienesi ougau ar grībau, kėik rauduonėkiu ar baravīku rond pažīstamūs mėškūs, kėik knīngu par žėima parskaita, ana ožsėraša diel iduomoma, kāp ėr majednēsni žuodi, gėlė minti. Tīrs, mėšks ėr knīngas – tik dalės Laimas laika sau, katruo tēp trūka gīvenont nu skambuti iki skambuti. Zgrebni ėndrėjavėškė ėr dainiou, ėr žemaitėškā eiliou, ėr rėngėniūs sava ėr kėtum kūrība skaita, ėr so bėndramintēs puo Lietova keliau.
Geriausis omžius
„Dabā pats geriausis mona gīvenėma laiks, katrou vadėnu lašelėniu. Ni vaikīstė, ni jaunīstė, ni mergīstė nabova tuoki gera, kāp dabartėnis omžius. Dabā jau pripratau pri tuo geroma, vo iš pradžiū… Esi laisvus žmuogus mintim, akim, ronkuom, kuojuom, šėrdim – kon nuori, ton darā, bėndrauji, so kou nuori, kelīs, kada nuori, kada nuori išēti, kada nuori parēti. Važiouji, sportouji, skaitā, rašā, grībauji, ougauji…“ – pėnsėni omžiaus privalomus vardėjė L. Kazragienė.
17 žmuoniu kompanėjuo, katra sīki par mienesi išsėruoš i keliuonė puo Lietova, kāp Laima saka, īr puora ėr „paduoriū“ žmuoniū, dar dėrbontiu, vo kėtė lašelėnē (pavadėnėms nu i vena lašėnama vaista, ka lėgas prispaud). Alė pasiotėma, okatas tėms lašelėnems gal ė jauns pavīdietė. Aštontė metā tėi keliauninkā iš Gargždū, Klaipiedas, Viežatiu, Ėndrėjava ėr Telšiū sava mašinuom ėr kuojuom keliau na tik puo Žemaitėjė. Bapėgu vėina, kad anėi tor viežaitėški Stasi Lauči, katras mosiet apie kuožna akmėni tor kon papasakuotė. „Važioudamis pasėrinktu maršrutu iki ontruos tretiuos adīnas sokam, kor tik pamatuom roda ruodīklė (lonkītėnas vėitas), puo pėitu – i kas ontra. Klausuomies, kon Stasīs pasakuo apie pėliakalnius, medžius, paminklus, skolptūras, o vakarė grīžė dalėjamies īspūdēs. Ėlgū keliuoniu nabūn, jok lašelėnē nuor sava luovuo mėiguotė“, – šīpsuojuos keliauninkus sobūrosi Laima. Oficiali pavadėnėma anėi nator, ale pagal naujė žalė apronga esontis žalėje keliautuojē, tik narēktum anū painiuotė so politika ėr juokiuom partėjuom. Jorgėnu švėntie Seduo anū apronga kažkam tuokiu minčiu sokielė ba rēkala.
Nuors dar apie pernīkšti kaliedėni keliautuoju vakareli šnekont ākis tebeblėzg, Laima sakė, kad ėr šīmet švės, o tema jau aiški – „Žaliasis traukėnīs“. Keliautuoju sezuons tou nabaigsės ėr par žėima pri televizuoriaus kuoju ištėisė anėi naėlsins – lonkīs kultūras rėngėnius, švėntės kėtūs rajuonus tēpat sīki par mienesi.
Pamuoka net mėškė
Laima koklē nutīl sava vėita tarp bėndramintiu, bet kas anon pažīst, žėna, kėik ana tor išmuonės, kuoki humora, o seniau Ėndrėjava kultūras nomū humuora gropē „10 arkli jiegu“ scenarėjus rašīdava ėr dalīvaudava respublėkėnies humuora švėnties. Kortė Laima pratosi – dvėdešimtėis veseliu pėršlienė daugībė kartu īr vedosi koncertus, kapelu švėntės „Gruok, žemaiti“ Kretinguo, Mažeikius ėr Skoudė – vėskuo ni pati nabatmėn. Vo dar ana daug metu dainiou ansamblie „Kapstatelė“. Gabi muotrėška, ni pridiesi, ni atimsi. Tad rasi Laima svajuojė būtė artistė ar dainėninkė? Anuos gabomus pastebiejė švėisi atmėnėma lietoviu kalbuos ėr literatūras muokītuojė Elena Skaudvėlaitė. Ka rēkiejė rinktėis profesėjė, draugė okatėjė stuotė i pedaguogėni, o Laimas šėrdės linka pri gamtuos, pri mėška, tad pamėslėjosi apie Žemės ūki akademėjė, kāp ėr daugoma tuo meta žemdėrbiu tievu vāku, nes kon kon, vo jau kaima gīvenėma ėr žemė anėi gerā pažėnuojė. Ale poikē Laukovuos vėdorėnė baigosi Laima apsėsprėndė būtė muokītuojė. „Ka patėrtėis īgėjau, sopratau, ka nieka kėta ėr nabūčiau galiejosi dėrbtė“, – prisėpažėna lituanistė, Ėndrėjava muokīkluo dėrbosi vėsus 40 metu. Pamuoku nikumet daug natoriejė – 17, kartās 19, nes dėdėlis krūvis kūrībėškomou īr papjūtės, vo ba kūrības kuoks gal būtė muokītuojaus darbs? „Ka muokėniou būtom kas nuorint īduomē, pėrma īduomē tor būtė patem muokītuojou“, – ėr šėndėina saka baisē reikli sau bōvosi pedaguogė.
Sīki pamuoka apie Antana Baranauska „Anīkščiu šėleli“ ana sogalvuojė vestė mėškė, bet pėrma rēkiejė sosėrastė tuoki, katram čia pat būtu ėr „pošelės tuos nasorokoutas“, ėr „kalnā kelmoutė, pakalnės nuplėkė“. Rasiet muokėnē dar atsėmėn ton kėtuokė muokītuojės Laimas pamuoka, ėr kėtas, katruos nabova standartėnės, ėr lēsta muokīklas laikrašti „Pastuogė“?
„Muokīkla davė daug geru patėrčiu, o muokėniu vėsās laikās bova vėsuokiū“, – vėinū kūrībėškoma pažadėnosi, kėtū akies žėboreli oždegosi ėr iš doubies padiejosi išlėptė sakė patīrosi pedaguogė. Tik vėina aukliejamojė klasė išledosi Laima tonkē bova ipareiguota par metus soorganizoutė do masėnius rėngėnius muokīkluo. Tudie rašė scenarėjus, kūrė, vedė…
Muokīkluo tās laikās vākā dar šnekiejė žemaitėškā, tēp, kāp ėr anum tievā nu prigėmėma. Trejus metus iš eilies Laima so muokėnēs rėngė žemaitėškus vaidėnėmus, vo prisėmėnėmā tabšėlda ė dabā: „Bōva baisē poikē. Mon pradiem šėrdi gluosta, ka gėrdu jaunus žmuonis šnekontius žemaitėška.“ Ale kad tuokiu būtom daugiau, patis tievā nomėi so vākās tor žemaitėškā šnekietė. Juokėi pruojektā, skombė metu, skėrtū tarmiems, pavadėnėmā napažadins tuo, kuo nier pasiejosi šeima. Laima prisėpažėna, kad juntonti sāžėnės graužati ėr diel savės: gėmosi kāp dūnėninkė, apsėgīvenosi Ėndrėjavė, pati napajota, kāp tapa dounėninkė ėr jau saka na dūna, pīns, svīsts, bet douna, pėins, svėists. Kad šnek na sava prigimta patarmė, mosi napajota ėr pernā Skoudė vīkosi dvīlėktuoji regiounėni konkursa „Skaitīmā žemaitėškā“, skėrta Simuona Daukonto 230-uosiuoms gėmėma metėniems, komisėjė. L. Kazragienė tarp soaugosiūjū ožiemė pėrmojė vėita. Laima so dėdžiausė meilė puoselie žemaitėškoma ėr viešomuo okatėj ton darītė ėr kėtus.

Kalėnduoriou – na tik grībā ėr ougas
Ketvėrtė metā Laimas nomūs ont sėinas kaba kalėnduorius, katram daug skaičiu, sotrumpėnėmu, reiškontiu, kėik kuoki mienesi ougauta, grībauta, kėik pririnkta vėinu ėr kėtu grību, ougu, kėik diel savės, o kėik diel kėtu. Kāp pavīzdīs – 2020 metu rodėni Laima 20 kartu grībava, 11 kartu spongouliava, o 2021 metās nupjuovė 1389 grībus – baravīku daugiau nagu rauduonėkiu. „Mon tīrs, mėšks dėkte patink. Jē kam rēk grību ar ougu, aš parnešu iki pat dōru, kad tik naprašītu ētė kartu, – joukies Laima. – O tėi, katrėi nuor, gaun gatavū sluovėkeliūs.“
Laimas grībā tuokėi paklausė, kad 40–50 stėklainiu par žėima ėr nablėikt – patink anā ėr dalintė: draugė sūnou net i užsieni siunt, keliautuoju juoki sosėtėkėma ba grību nier, vo pati grībautuojė tik pėrmūsius so vīru Zigmiu valga.
Nakaltintė, nasėskūstė, nasėteisintė, naveidmainiautė, atlēstė – kuožna dėina Laimā akis bada kelė žuodē, kurius ana dėdiuosiem raidiem ožsėraša kalėnduoriou, katram ved ėr mėška duovanu statistika. Kam tuo rēk? Kad atsėkratītu tuo, kas ėr kėtūs napatink. „Pamaži juntu, kāp nabkaltėnu nieka ni diel kuo, ba nažėnau, diel kuo žmuogus vėinēp a kėtēp elgas, nesėdīvėju iš žmuogaus ni diel apriedū, ni diel šukuosenas, nasėskundu, nes niekam naiduomės tuos priežastīs, atlēdu, nes atlēdus šėrdie atsėrond daugiau vėitas…“ – ožrašītu žuodiu puoveiki nusakė laika i savi gėliau pasėveizietė radosi ėndrėjavėškė. Tėi žuodē – na kāp antibiuotėka – išgierē daktara paskėrta duozė – ėr jau svēks. Kol taps savastim, gal tektė ėr i pėnkta, ėr i šešta ar net dešimta kalėnduoriu anus parkeltė. Bet ka rašītė, skaitītė ėr ī šėrdi dietėis muoki, žuodē gal pagīdītė nu dvasėnės kvarabas.
Laima ŠVEISTRĪTĖ
Nuotr. iš asmenėni pašnekuovės archīva

Mona tarmie – mona torts!
Tori būtė aklus, korts,
Tor būt jausmā išvarviejė,
Pruots tor būt išdraikuots vieji,
Tor i kuojės nabžėnuotė,
Kor nuētė, kor sostuotė,
Jēgu sava gimta žuodi,
Katron tievā pėrštu ruodė, išdavē,
Vo išdavīstė īr begiedėška kiaulīstė.

Ėr krioksiek, praradės garbė!
No vo jums a tarmie svarbi?

***

Ištrauka iš uodės Ėndrėjava žemē
Tėn, kor mielėns Kapstats sava porslus mieta,
Ėndrėjava žemė glaudas numīlieta!
Ronkuom nučiupnuota, kuojuom nuletenta
Ont kalnalė vompsa prė Žemaičiu plėnta.

Jēgu atvažiuosė čia to pėrma karta,
Tau muojous iš tuola bažnītelės vartā,
Kelk akis i vėršu – varpa pamatīsi,
Mūsa klebuoneliou diekou pasakīsi.

Vo miestali cėntrė portėn galvas ruožės,
Anū nanugraužė ni Puiduoka vuožīs,
Katras kuožnuo švėntie žėla barzda krata,
Jēgu gaspaduoriu šalimās nemata.

Jē tik paveiziesė to par kairė petė,
Rita i Laimotė grēt pakvėis užētė!
Reikalus išsprėstė a i kuokė švėntė
Vėsė i kolnioujem nomūs nabiškėntė.

Posė Ėndrėjava užsimanė šuoktė,
Alė nieks nažėna, kāp čia rēks išmuoktė…
Puo Jolantas sparnu vėsė susibūrė,
Ta mergelka „Flick‘a“ jiemė ėr ikūrė!

Ėndrėjavs i parka tor kāp miesta žmuonės,
Čia gali užsoktė puo ėlguos keliuonės,
Dvėratė, jē nuori, gali atsėstumtė
I siaurās takalēs trės ratus apdumti.

Jē parēdams naktė krīptelsi i šuona
I i žemė trėnksė galva kāp uzbuona,
Gruobk ož muobiliaka, šauk Reginas varda –
Ana i ba siūlu susiov i išarda.

Darbštė mūso žmuonės, tvėrtā laikuos žuodė,
Kōtėnė audiejės ton vėsėms iruodė!
Tagīvou par omžius žemė Ėndrėjava,
Katra prėiš daug metu tuoki varda gava!

Laima KAZRAGIENĖ