Klaipėdos LEZ: pusės milijardo mokestinė nauda miestui ir valstybei
Per paskutinius 10 metų Klaipėdos LEZ veikiantys investuotojai sumokėjo 66 mln. Eur gyventojų pajamų mokesčio (GPM) – didžioji šių lėšų dalis pateko būtent į uostamiesčio biudžetą. Per šį laikotarpį LEZ investuotojai sumokėjo dar ir 500 mln. Eur PVM bei „Sodros“ mokesčių, patekusių į valstybės bei socialinės apsaugos biudžetus.
Vien per 2022 m. – paskutinius metus, už kuriuos šiuo metu turimi išsamūs duomenys – Klaipėdos LEZ investuotojai sumokėjo 12,9 mln. Eur GPM. Kadangi daugumą Klaipėdos LEZ darbuotojų dalį sudaro klaipėdiečiai, didžioji dalis šio mokesčio pateko į Klaipėdos miesto savivaldybės biudžetą.
Be to, vien per 2022 m. Klaipėdos LEZ investuotojai į valstybės biudžetą sumokėjo 80 mln. Eur pridėtinės vertės mokesčio ir dar 14 mln. Eur Sodros mokesčių. O visas Klaipėdos LEZ įmonių mokestinis indėlis į miesto, valstybės ir socialinės apsaugos biudžetus per 10 paskutinių metų sudarė beveik 567 mln. Eur.
Palyginimui, visa valstybės pagalba Klaipėdos LEZ įmonėms per paskutinį dešimtmetį sudarė 53 mln. Eur. Kitaip tariant, vien tiesioginė mokestinė investuotojų veiklos vertė per šį laikotarpį daugiau kaip 10 kartų pranoko valstybės paramą. O vien per 2022-uosius Klaipėdos LEZ investuotojai sumokėjo dvigubai daugiau mokesčių nei gavo paramos per paskutinį dešimtmetį.
Pasak Klaipėdos LEZ vadovo Eimanto Kiudulo, laisvosios ekonominės zonos yra puikus pavyzdys, kad valstybės ir miestų investicijos į verslų ir naujų darbo vietų kūrimą atsiperka keleriopai, jei tokie projektai įgyvendinami profesionaliai. Jo teigimu, Klaipėdos LEZ skaičiuose slypi dar viena įdomi detalė – nuosekliai gerėjantis gautos paramos ir sumokėtų mokesčių santykis. Pavyzdžiui, per 2016 m. LEZ įmonės sumokėjo 32 mln. Eur mokesčių ir gavo penkis kartus mažiau, t.y. 6 mln. Eur valstybės pagalbos. 2021 m. šis santykis siekė jau 8 kartus, o 2022 m. – net 13 kartų. Kitaip tariant, net jei valstybė ir toliau skiria lėšų bei subsidijų LEZ investuotojams, šių investicijų „atsiperkamumas“ mokestiniu pavidalu tik gerėja.
„Dideli, augantys ir valstybės paramą keliolika kartų pranokstantys mokesčiai įrodo, kad laisvųjų zonų steigimas ir palaikymas buvo teisingas Lietuvos pasirinkimas. Kita vertus, mokestinės lengvatos visame pasaulyje jau kurį laiką investuotojams nebėra prioritetas – jie pirmiausia ieško talentų, kompetencijų, infrastruktūros ir verslo bendruomenės. Lietuva nebėra pigios darbo jėgos šalis, o tai, kad investuotojai vis vien renkasi čia kurti ir auginti vertę, yra didelis valstybės, mūsų miesto ir kiekvieno klaipėdiečio pasiekimas“, – komentuoja E. Kiudulas.
Teiginius dėl darbo jėgos kainų faktoriaus iliustruoja ir paskutinė išsami atlyginimų statistika, kurios duomenimis, vidutiniai atlyginimai LEZ investuotojų įmonėse 2022 m. buvo 26% didesni nei apskritai Klaipėdos apskrityje ir 17% didesni nei tarp apskrities apdirbamosios gamybos įmonių. Be to, vidutinės Klaipėdos LEZ investuotojų algos buvo net keliais eurais didesnės nei bendras Vilniaus vidurkis.
E. Kiudulas taip pat atkreipia dėmesį, kad aptartuose skaičiuose minimi tik tiesioginiai LEZ investuotojų mokesčiai, nors reali teritorijos verslo bendruomenės įtaka ekonomikai ir valstybei yra dar didesnė. Pavyzdžiui, vien per 2022 m. LEZ investuotojai Lietuvos rinkoje pirko prekių ir paslaugų už daugiau kaip 500 mln. Eur, o per paskutinį dešimtmetį – net už 2,7 mlrd. Eur. Visa tai virsta užsakymais, atlyginimais ir sumokamais mokesčiais šimtams kitų pajūrio regiono ir visos šalies verslų – įvairių prekių ir paslaugų tiekėjams.
„Klaipėdos LEZ vykstanti transformacija iš tradicinės gamybinės teritorijos į tyrimų, produktų kūrimo, inovacijų ir aukštos pridėtinės vertės ekosistemą duoda akivaizdžius rezultatus miestui ir valstybei, bet didysis šios raidos iššūkis yra tolesnis talentų ugdymas, pritraukimas ir išlaikymas. Per pastarąjį dešimtmetį inovacinę veiklą pradėjo ne vienas LEZ senbuvis, pritraukėme ne vieną aukštos pridėtinės vertės įmonę, bet būtent talentų pasiūla ir gyvenimo kokybė Klaipėdoje nulems, ar mums pavyks išlaikyti panašius tempus ir ateinantį dešimtmetį“, – sako E. Kiudulas, pabrėžiantis, kad Klaipėdos LEZ veikia tiek užsienio, tiek Lietuvos kapitalo investuotojai.
Mažina pridėtinės vertės atotrūkį
Naujų investicijų pritraukimas ir toliau išlieka kritiškai svarbus šalies vystymuisi – Lietuvos ekonomika ir pagal vieno darbuotojo sukuriamą bendrąjį vidaus produktą, ir pagal atlyginimus vis dar 2-3 kartus atsilieka nuo pirmaujančių ES valstybių. Todėl laisvosios ekonominės zonos, kurios padeda pritraukti aukštesnės pridėtinės vertės pramonę nei bendras šalies vidurkis, yra svarbios siekiant kuo greičiau sumažinti šį atotrūkį, sako tiesioginių užsienio investicijų plėtros agentūros „Investuok Lietuvoje“ strategijos vadovas Marius Stasiukaitis.
„Klaipėdos LEZ yra viena ilgiausiai ir sėkmingiausiai veikiančių pramoninių teritorijų Lietuvoje, kurioje koncentruojasi aukšta pridėtine verte pagrįstos pramonės verslai. Pasirinkta kryptis vystyti pažangios gamybos kompetencijomis ir inovacijomis pagrįstą ekosistemą yra svarbi ir bendram Lietuvos konkurencingumui. Konkuravimas vien žemais kaštais – niekur nevedantis kelias. Vidurio ir Rytų Europos regione yra ne viena gerokai žemesnius už Lietuvą kaštus galinti pasiūlyti valstybė.
Svarbi ir Klaipėdos strateginė pozicija, dėl kurio šis regionas turi didelį potencialą būti vienu iš Lietuvos žaliųjų technologijų centrų. Tai lemia ir strateginė jūrų uosto pozicija, ir Baltijos jūros atsinaujinančios energetikos vystymo potencialas. Tačiau tam reikalingi ryžtingi ir valstybės, ir regiono žingsniai – aiški vizija ir strategija, kaip planuojame tapti žaliųjų kompetencijų centru. Vien bendrinių šalies privalumų – infrastruktūros, talentų ar verslo aplinkos – nepakaks, norint privilioti inovatyvias, strategines žaliąsias technologijas vystančias ir gaminančias įmones“, – komentuoja „Investuok Lietuvoje“ strategijos vadovas.
