Trys ketvirčiai Klaipėdos uostui – sėkmingi

Trijų šių metų ketvirčių skaičiai rodo užtikrintą krovos augimą Klaipėdos uoste. Per devynis šių metų mėnesius krova, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, ūgtelėjo 11 proc.
Vertinant krovinių kategorijas atskirai, atsiskleidžia Lietuvoje įgyvendinamų projektų reikšmė ir mastas, grūdų sezono derliaus ženklai, Jungtinių Amerikos Valstijų vykdoma muitų politika ir kitos visai Lietuvai svarbios tendencijos.
Per devynis šių metų mėnesius bendra Klaipėdos uosto krova siekia kiek per 28,7 mln. tonų, o pernai per tą patį laikotarpį buvo perkrauta beveik 26 mln. tonų krovinių. Didžiausią krovinių srauto dalį užima kroviniai konteineriuose, ro-ro krovinių krova bei užtikrintas suskystintųjų gamtinių dujų bei iškasenų ir statybinių medžiagų srauto didėjimas.
Ryškiausias augimas ir toliau išlieka krovinių konteineriuose segmente. Per tris šių metų ketvirčius, palyginti su praėjusiais metais, šių krovinių srautas ūgtelėjo 31 proc. – perkrauta beveik 9,6 mln. tonų. Rugsėjį priartėta prie 1 mln. TEU (standartizuotų konteinerių) ribos, o spalį ji buvo pasiekta anksčiausiai istorijoje.
Šiemet per Klaipėdos uostą į Lietuvą atvyko arba svetur iškeliavo ir daugiau keleivių nei pernai. Šioje srityje augimas siekia 8 proc., laivais atplaukė ir išplaukė 26 395 keleiviais daugiau nei pernai. Kruiziniais laivais atvykusiųjų skaičius šiemet buvo 12 proc. didesnis nei pernai.
Per tris ketvirčius Klaipėdos uoste buvo remontuojami 52 laivai, o pastatyti – 2.
Vis dėlto nepaisant krovos mažėjimo keliose krovinių grupėse, Klaipėdos uostui pavyksta išlaikyti lyderio tarp kaimyninių uostų pozicijas. Vertinant pagal užimamą rinkos dalį, Klaipėdos uostas dominuoja – jam tenka 41 proc., Rygos uostas užima 17,5 proc. rinkos, Talinas – 14,6 proc., Ventspilis kiek daugiau nei 9 proc., o Liepoja – kiek per 7 proc.
Pagal pranešimą
žiniasklaidai