Nesėkmingiausiais metais agluonėniškį ūkininką pradžiugino įvertinimas
Tradiciniame rajono ūkininkų konkurse „Metų ūkis 2025“ laureatu pripažintas agluonėniškis Saulius Bružas nustebo, kad jo pastangas taip įvertino. „Nesitikėjau ir negalvojau“, – šyptelėjo mišraus ūkio šeimininkas. Šiemet jį, kaip ir kitus grūdų augintojus, gniuždė nepalankios oro sąlygos, mažos supirkimo kainos. Pralinksmėdavo ganykloje aplankęs savo numylėtinius žirgus. Šie yra sielai brangi ūkio dalis.
Su mažiausiais nuostoliais
Atsisakyti automobilių verslo ir pasukti į žemdirbystę Saulių Bružą prieš 15 metų pastūmėjo susiklosčiusios aplinkybės. „Reikėjo pragyvenimo šaltinio“, – atskleidė agluonėniškis. Ūkininkauti pradėjęs 20 hektarų dabar su sūnumi valdo 400 ha. Augina avižas, miežius, kviečius, grikius, žirnius, pupas.
Per visą ūkio istoriją šiemet Sauliui nesėkmingiausi metai. Šilumos stygius trukdė vešėti, subręsti, kritulių perteklius skandino pasėlius, grūdai nekokybiški ir jų supirkimo kaina smuko. Šiemet liko nenukulta dalis miežių, kvietrugių, avižų. Skausminga ūkininkui: už kiekvieną toną – pinigai. Apie 10 tūkst. eurų prarasta. „Sunku šiemet kulti buvo – ir smėlinguose laukuose technika smuko. Agluonėnų seniūnijoje daugelis nenukūlė, – kalbėjo S. Bružas. – Norint sėkmingai sudoroti derlių, reikia viską turėti – džiovyklą, vikšrinį kombainą. Mes turime, todėl derlių pavyko sudoroti su mažesniais nuostoliais.“ Ūkininkas įsigijęs ir vikšrinį kombainą, ir du galingus traktorius, ir modernią sėjamąją. Sėkmingam ūkininkavimui trūksta palankių oro sąlygų – kasmet didesni gamtos išbandymai.
Šį rudenį agluonėniškis pasėjo tik 40 hektarų žiemkenčių, nors planavo apie 100 ha, bet kaip įvažiuoti į laukus. Paprastai kasmet sėdavo apie 240 ha. Ateinantį pavasarį laukia didžioji sėja.
„Bet kam iš rajono ūkininkų šiemet pasisekė? Gal tiems, kurie ir grūdus, ir gyvulius augina“, – svarstė S. Bružas.
Auginti smėlyje reikia atkaklumo
Agluonėnų seniūnijoje puoselėti augalininkystės ūkį sudėtinga. S. Bružą pasiekę vieno mokslininko teiginiai, jog čia žemės derlingumas – mažiausias Lietuvoje. „Tik 25–27 balai iš galimų 60-ies, – atskleidė agluonėniškis. – Šiemet keli nauji žvyro karjerai atsirado seniūnijoje. Ar smėlyje ir žvyre gali augti duona? Pasėjai ir nežinai, ar kulsi.“
Pradėjęs ūkininkauti, S. Bružas sėjo avižas, nemažai grikių – tada nedaugelis ūkininkų juos rinkosi, o poreikis buvo. Vienu metu net 200 ha grikių augino. „Gerai tada už juos mokėjo – pardavęs pakylėtas jaučiausi, – prisipažino ūkininkas. – Anuomet už toną gaudavome 1 400 litų, prikuldavome apie 1,5 tonos iš hektaro. Šiemet – 280 eurų už toną mokėjo, o byrėjo tik 600–700 kg. Už toną reikėjo gauti po 700 eurų, kad būtų pelninga. Nepalankūs šie metai buvo grikiams. Juos džiovinti sunku, bet ir pasisėję buvome tik 60 hektarų.“
Šiemet augino avižų – prikūlė apie 60 tonų. Kelias tonas pasiliko savo žirgams, o kitas pardavė, bet mokėjo tik po 120 eurų už toną, o anksčiau gaudavo iki 170 Eur. „Grūdų supirkimo kainos neatitinka realių sąnaudų juos užauginti: antai pašarinių kviečių tona – 148 Eur, o trąšų – 360 Eur“, – apgailestavo ūkininkas.
Jo manymu, rinkoje didelė grūdų pasiūla, todėl visų grūdinių kultūrų kainos kritusios.
S. Bružas darbuotojų nesamdo – ūkyje dirba su sūnumi Donatu, darbymečiu įsijungia ir kiti šeimos nariai. Ūkininkas įsigijęs du galingus traktorius, pasinaudojęs europine parama – modernią sėjamąją. „Sudėtinga valdyti, bet ji sėja grūdus, beria trąšas ir nebereikia arti žemės. Jau kelerius metus žemę dirbame be plūgo – neariminiu būdu, – atskleidė S. Bružas. – Išleidome apie 200 tūkst. eurų, bet vertėjo, – atskleidė S. Bružas ir pridūrė: – Norint eiti žingsnis į žingsnį su naujovėmis, reikia didžiulių pinigų.“
S. Bružas patikino, jog siekia kuo mažiau naudoti mineralinių trąšų – iš Kontvainių kiaulių auginimo komplekso vežasi srutas ir tręšia laukus. „Mes įterpiame į žemę, net pasėlius galime tręšti, – dėstė ūkininkas. – Mums reikia mažiau trąšų – tik atokesniuose laukuose Pozingių kaime beriame mineralines.“
Konkurso „Metų ūkis 2025“ laureatas prognozuoja liūdną ūkininkų ateitį. „Kitais metais sumažės išmokos, o jeigu dar kuras pabrangs, – kalbėjo S. Bružas. – Slegia europinės direktyvos programos, pavyzdžiui, tarpiniai pasėliai. Šiemet negali įvykdyti, nes neįvažiuoji į laukus. O juk deklaravai, kad įvykdysi – tikrina… Nors su dronu sėk. Bet tik dideli, stiprūs ūkiai pajėgūs.“
Visgi S. Bružas turi kuo pasidžiaugti: prieš dešimtmetį į ūkininkavimą jis įtraukė savo sūnų Donatą. Informacinių technologijų specialistas puikiai prižiūri, remontuoja modernią techniką, dirba kitus ūkio darbus ir ateityje žada perimti ūkį.
Virginija LAPIENĖ
