Priekuliškei malonumas susikurtoje gėlių karalystėje
Priekulėje gėlių ūkį puoselėjanti Rima Dambrauskienė džiaugiasi žydėjimu šiltnamiuose. Jai patinka auginti, stebėti prasiskleidžiančius žiedus. Prieš Motinos dieną prasidėjo didysis pirkimas. Savo užaugintus daigus senjorė veža į turgų, bet pirkėjų sulaukia ir namuose.
Nuo našlaičių iki Egipto žvaigždės
Šiluma nelepinantį pavasarį gyventojai neskubėjo pirkti ir sodinti gėlių prie savo namų, nė puošti jomis kapų. Šį sezoną jas auginantiems gėlininkams teko patirti nemažai vargo, o kai kam snieginga žiema net sukliudė verslui – sniegas sulaužė šiltnamius.
Prieš dešimtmetį šiltnamiuose pradėjusiai auginti vasarines gėles priekuliškei Rimai Dambrauskienei šio sezono pradžia buvo sunki kaip niekada. Darbymetis prasidėjo vasario pradžioje. „Per žiemą šiltnamis stipriai įšalo, jame sukrauta durpių žemė taip pat – teko ilgai kūrenti, kol viskas atšilo, – atskleidė gėlininkė. – Pabrango durpės, vazonėliai, trąšos ir gėlių daigai.“
Tačiau R. Dambrauskienė neskuba branginti savo užaugintų gėlių daigų – nedaug pasikeitė jų kainos, pavyzdžiui, našlaites pabrangino 10 centų – kainuoja 70 ct, begonijos – nuo 2 iki 3,5 Eur, sandovilės – nuo 5 iki 10 Eur, tačiau karališkos svyrančios begonijos pabrango trečdaliu – kainuoja 10–12 eurų.
Gėlininkė savo šeimos ūkyje užaugintas gėles parduoda Dituvos turguje, pirkėjai atvyksta ir į namus – turi nuolatinių, ja pasitikinčių klientų būrį. „Žmonės nori nusipirkti pigiau, todėl ir nebranginau, – atskleidė pašnekovė. – Dirbame abu su vyru – prisiduriame prie pensijos, nes verstis iš jos būtų sunku.“
R. Dambrauskienės gėlių šiltnamiuose skleidžiasi apie 30 tūkst. žiedų nuo našlaičių iki Egipto žvaigždės. Pasak gėlininkės, pastaroji labai išliaupsinta, bet nereikia tikėti, kad ji, kilusi iš Rytų Afrikos, pakeis hortenziją – ši neištvers mūsų žiemos sąlygomis.
Išmoktos pamokos
Gėlių versle seniai besisukančiai ir jau dešimtmetį šiltnamiuose auginančiai vasarines gėles R. Dambrauskienei teko patirti nesėkmių, kol išmoko. „Ne visi gėlininkai nori dalintis patirtimi, patarti – kai kas gali atvirkščiai pasakyti, – šyptelėjo pašnekovė. – Viską išmoksti pats išbandydamas, pavyzdžiui, ką skabyti dažniau, kad gražesni daigai užaugtų, ką tręšti, laistyti mažiau. Vienais metais pertręšiau begonijas norėdama, kad greičiau žiedus išskleistų, bet paaiškėjo, kad jų daug tręšti nereikia. Pertręšus nebeaugo, nebežydėjo – ilgai ploviau, kol atgaivinau.“
Šį pavasarį našlaites pradėjo pirkti balandžio pradžioje, prieš Velykas, tačiau vėsų pavasarį gėlių pirkimas neįsibėgėjo. Visgi Motinos diena pastūmėjo ieškoti gražiausių žiedų savo brangiausioms moterims. R. Dambrauskienės gėlyne vaikai, anūkai rinkosi dovanoms puošniąsias begonijas, surfinijas, sandoviles…
Įvairių vasarinių gėlių daigų ji užaugino ir aplinkai puošti: kelių rūšių pelargonijų, kurių kaina nepasikeitusi, fuksijų, medučių, šlamučių, bakopų, verbenų, „angelo sparnų“ – rinktis yra iš ko. „Klientai atveža vazonus, kad pasodinčiau pelargonijas ar gėlių kompozicijas, – kalbėjo gėlininkė. – Bet visiems sakau, kad lauke sodinti šalčiui jautrias gėles reikia nužydėjus obelims, kai mažesnė šalnų tikimybė, nors dabar klimatas taip pasikeitęs, kad visko gali nutikti ir birželį.“ R. Dambrauskienės gėlyne darbymetis baigsis liepą – nelengvi šie mėnesiai, bet ji tvirtino, kad dirbti su gėlėmis jai malonumas. Senjorei patinka stebėti, kaip auga, skleidžiasi žiedai, ir tai nustelbia nuovargį.
R. Dambrauskienė taip pat augina daržovių daigus – keliolikos veislių pomidorų, agurkų ir paprikų, kuriuos dažniausiai yra pati išbandžiusi.
Virginija LAPIENĖ
