Lietuvoje mažėja mirtingumas, populiarėja palaikų kremavimas
Statistika rodo, kad pastaruosius trejus metus mirtingumas Lietuvoje mažėja. Vis labiau populiarėja palaikų kremavimas, nors, kaip teigia specialistai, daugelis vyresnio amžiaus žmonių yra vis dar linkę rinktis tradicinį laidojimo būdą karstuose.
Padėjo suvaldyta pandemija
Oficialiosios statistikos portalo duomenimis, 2021-aisiais šalyje mirė apie 48 tūkst. gyventojų, 2022 metais mirusiųjų skaičius siekė apie 43 tūkst., o 2023 m. – 37 tūkst.
Panašus dėsningumas pastebimas ir miestų savivaldybėse. Nuo 2021-ųjų iki 2023 metų mirtingumas Vilniuje kasmet mažėjo maždaug tūkstančiu ir 2023-iaisiais siekė apie 6 tūkst. Kauno miesto savivaldybėje mirtingumas 2021 ir 2022 m. išliko panašus (2021 ir 2022 metais Kaune mirė apie 5 tūkst. asmenų), o 2023-iaisiais buvo mažesnis – tais metais Kaune mirė apie 4 tūkst. gyventojų.
Klaipėdos miesto savivaldybėje 2021, 2022 metais mirė panašus skaičius, per 2 tūkst. gyventojų, o 2023 m. mirtingumo rodmenys buvo keliais šimtais mažesni. Šiaulių miesto savivaldybėje 2023 m. mirė daugiau kaip 1 000 asmenų. Tai keliais šimtais mažiau asmenų nei 2021 ir 2022 m. Marijampolės savivaldybėje 2021–2022 m. mirė apie 900 gyventojų, o 2023-iaisiais mirusiųjų skaičius siekė apie 800.
Ekspertai teigia, kad didžiausią įtaką mirtingumo rodiklių sumažėjimui turėjo suvaldyta koronaviruso pandemija. „Mirtingumo rodikliai šalyse mažėja dėl daugybės įvairių priežasčių, tokių, kaip patobulėjusi sveikatos sistema ir pakitusi žmonių savimonė. Vis dėlto pastaruosius metus mirtingumo statistikai Lietuvoje, kaip ir kitose valstybėse, ypač daug įtakos turėjo koronaviruso pandemija“, – teigė „Rekviem“ atsisveikinimo namų administracijos vadovė Karolina Jancevičiūtė.
Kremacijų skaičius auga
Daugelio miestų savivaldybių atstovai sako pastebintys, jog populiarėja palaikų kremavimas. 2022 m. tradicinį artimųjų laidojimą karstuose rinkosi 33 proc. kauniečių, o kremuoti palaikus nusprendė 67 proc. miesto gyventojų. 2023 m. artimųjų palaikų laidojimą karste rinkosi 31,4 proc. Kauno gyventojų, o net 68,6 proc. rinkosi kremavimą.
2022 m. Klaipėdoje karstuose palaidota 60,7 proc. gyventojų, o urnose – 39,3 proc. 2023 m. artimųjų laidojimą karstuose rinkosi 50,4 proc. klaipėdiečių, kremavimą – jau apie 50 proc. miestiečių. Naujausi 2024 m. duomenys rodo, kad artimųjų palaikų kremavimas šiame mieste tapo populiaresnis nei laidojimas karstuose – pastarąjį rinkosi 47,5 proc., o kremavimą – 52,5 proc. klaipėdiečių.
2022 m. Marijampolės miesto savivaldybėje kremavimąsi rinkosi 47 proc. velionių artimųjų, 2023-iaisiais – 66 proc.
Lietuvos krematoriumo vyriausiasis administratorius Gražvydas Vaicieka nurodo, kad 2024 m. šalyje tikimasi tolimesnio kremacijų skaičiaus augimo. Pasak jo, jog palaikų kremaciją gyventojai renkasi dėl keleto priežasčių. „Pirmiausia, tai – ekologiškesnis laidojimo būdas. Be to, norą kremuotis išreiškia nemažai asmenų dar būdami gyvi“, – sakė G. Vaicieka.
Šarvojimo namų „Sustojęs laikas“ vadovas Mindaugas Kubilius teigia, kad kremavimas galimai populiarėja ir dėl to, kad urnos yra mažesnės nei karstai, jų daugiau telpa vienoje kapavietėje. „Kremuojame maždaug pusės mirusiųjų palaikus. Manyčiau, kad tam įtakos turi laidojimo vieta – palaikus kremuojant, reikia mažiau kapaviečių. Marijampolėje nėra kolumbariumo, bet vienoje kapavietėje galima palaidoti daugybę urnų“, – teigė jis. Kremacijos kaina Lietuvos krematoriume šiuo metu siekia 382 eurus. Kaip teigia Lietuvos krematoriumo atstovas, lyginant su visų laidotuvių biudžetu, ši kaina nėra didelė. „Kremacijos kaina tikrai nėra didžioji galutinės laidotuvių kainos dalis. Šiuo metu kremacijų kainos daug kur yra susivienodinusios“, – pabrėžė Lietuvos krematoriumo atstovas.
Vyresni laikosi tradicijų
„Rekviem“ atsisveikinimo namų administracijos vadovė K. Jancevičiūtė sako, kad nors Lietuvoje ir populiarėja palaikų kremavimas, laidojimo tradicijos keičiasi negreitai. „Remiantis statistikomis, kiekvienais metais matome kremuotų palaikų augimą. Visgi Lietuvoje laidojimo tradicijos keičiasi negreitai.
Vyresni ir provincijose gyvenantys žmonės vis dar labiau linkę rinktis tradicinį laidojimo būdą“, – pasakojo ji ir pridūrė, jog prireikia laiko, kol visuomenė priima naujoves.
Pasak M. Kubiliaus, pastebima ir dar viena laidojimo tendencija. „Kai kurie asmenys yra linkę artimojo palaikus pašarvoti karste ir taip su juo atsisveikinti, o tik tada juos veža kremuoti“, – išskyrė specialistas.
Pagal pranešimą spaudai
