Tėvų vilčiai stabdyti Nikolės ligą reikia palaikymo
Sendvario seniūnijoje gyvenančių Viktorijos ir Andriaus Arnotų šeimoje labai laukta dukrelė Nikolė pasaulį išvydo gerokai per anksti. Ir tai lėmė jos sunkią negalią. „Mes priėmėme iššūkį ir siekiame užauginti vaiką visaverčiu žmogumi. Stebuklas, kad sustiprėjusi Nikolė žengia kelis žingsnius. Suvaldysime epilepsiją ir turėsime sėkmės istoriją“, – optimistiškai „Bangai“ kalbėjo Viktorija.
Padėjo malda ir tikėjimas
Pusšeštų metų Nikolė sėdi neįgaliojo vežimėlyje – pati neapsirengia, nenusiprausia, nenueina į tualetą. Jai reikia tokio pat rūpesčio kaip kūdikiui. „Jos raida atsilieka nuo bendraamžių, bet mes džiaugiamės, kad Nikolė mąstanti, kalbanti ir turi svajonių, – kalbėjo jos mama Viktorija Arnotienė. – Didelėmis pastangomis ir darbu pasiekėme, kad dukrelė pakyla ir žengia kelis metrus. Tačiau pasikartojantys sunkūs epilepsijos priepuoliai neleidžia stiprėti.“
Arnotų šeimoje, auginusioje sūnų Adamą, labai laukta dukrelė Nikolė gerokai paskubėjo į šį pasaulį. Tada buvo atslinkusi pirmoji nepažįstamo, baisaus kovido banga. „Niekas apie jį nežinojo, baiminosi, todėl ir nėščiosioms kraujo tyrimus atliko rečiau. „Susirgau sloga, bet išgijau, jaučiausi gerai, ir gydytoja pasakė, jog galiu atidėti tyrimą. Praleidau, bet mano organizme uždegimas buvo ir užsikrėtė kūdikis. Prasidėjo priešlaikinis gimdymas. Nikolė gimė 24 savaičių, svėrė 742 gramus, – atskleidė Viktorija. – Kūdikis nekvėpavo, bet medikai atgaivino. Ir ji išgyveno, bet netrukus ištiko insultas. Medikai laukė, kas bus. Eidama į reanimacijos skyrių pas Nikolę meldžiausi, kad ten ją rasčiau. Po savaitės – viltis. Susivokiau, kas įvyko. Labai palaikė vyras. Medikai pradėjo teikti vilties, kad panašiais atvejais kūdikiai išgyvena.“
Insulto pasekmės – trijų galūnių paralyžius ir sunkiai gydoma epilepsija, atspari vaistams.
Gyvenimo prasmė
Išvažiuodama į ligoninę Viktorija pabučiavo penkiametį sūnų, pažadėjusi greitai sugrįžti. Bet praėjo 3 mėnesiai, kol mama namuose vėl apkabino jos išsiilgusį sūnų. „Tėtis dirbo, kad išlaikytų mūsų šeimą, o Adamą prižiūrėjo seneliai. Ačiū jiems, – dėkojo Viktorija. – Mes priėmėme iššūkį ir nebekėlėme klausimo, kodėl mums taip atsitiko. Man teko išeiti iš darbo. Mano gyvenimo prasmė – pastatyti dukrelę ant kojų.“
Sugrįžusią namo Nikolę pradėjo mankštinti mama, nes karantino laikotarpiu negalėjo kviesti specialisto, o sulaukusią 8 mėnesių nuvežė į reabilitaciją Kauno klinikose. Vėliau prasidėjo kelionės į Lenkiją, reabilitacijos procedūras. Šiemet ten važiavo 4 kartus. Tai padeda stiprėti Nikolei.
„Jos kūnas nedeformuotas, išmankštintas, Nikolė sugeba trumpam išsitiesti, – viltingai kalbėjo Viktorija. – Grįžę namo irgi palaikome tą būklę lankydamiesi baseine, naudodamiesi žirgų terapija. Namuose su Nikole dirba logopedas, kineziterapeutas, masažuotojas.“
Prieš pusantrų metų Nikolei prasidėjo epilepsijos priepuoliai – reti, bet stiprūs, atimantys fizines ir protines jėgas. Kartais tenka skubėti į ligoninės reanimacijos skyrių. „Liepos mėnesį priepuolis truko 3 valandas. Atgauti jėgas prireikė 3 savaičių. Dėl to negalėjome išvykti į reabilitaciją Lenkijoje ir Nikolei sutraukė rankytę, – liūdnai ištarė mama. – Kauno klinikų medikai mums daug gelbsti, bet iki šiol neranda sprendimo, kaip sustabdyti epilepsijos priepuolius, atsparius medikamentams, tik keli vaistai liko neišbandyti.“
Užauginti visaverčiu žmogumi
„Pasisekė, kad epilepsijos priepuoliai atsirado vėliau, kai Nikolė išsivystė protiškai, pradėjo kalbėti, išmoko žengti pirmuosius žingsnius. Dideliu darbu ir pastangomis stengiamės tai išlaikyti. Kai suvaldysime epilepsiją – tikėsimės progreso“, – viltingai kalbėjo Viktorija. Nikolė lanko darželį Slengių daugiafunkciame centre, bet dėl sveikatos – tik du kartus per savaitę. Ten praleidžia po 3 valandas per dieną, nors empatiška mergaitė labai nori bendrauti, žaisti su vaikais. Ir šie ją visada pasitinka su džiaugsmu.
V. Arnotienė neslėpė, kad šeimoje būna sudėtingų psichologinių momentų, tačiau abu su vyru išmoko vertinti tai, ką turi, ir vienas kitą palaikydami siekia bendro tikslo – užauginti dukrelę visaverčiu žmogumi, kad ji būtų kuo savarankiškesnė, nepriklausoma nuo kitų. Tai realizuoti reikia daug investicijų. „Išlaidos už reabilitaciją Lenkijoje šiemet kainavo 12 tūkst. eurų, kojų įtvarams prireikė 2 tūkst. eurų, kelis šimtus eurų teko išleisti keturioms poroms specialių batų, reabilitacijai namuose – apie 500 eurų, – skaičiavo Viktorija. – Įkūrėme Nikolės fondą, bet neužtenka tų lėšų. Mums galima pervesti 1,2 proc. GPM – turime paramos gavėjo statusą. Patikėkite mūsų sėkmės istorija ir palaikykite – padėkite užauginti lietuvaitę, galinčią nuveikti daug darbų.“
Virginija LAPIENĖ
Šeimos archyvo nuotr.
Kreipimasis į geradarius
Įvairios Klaipėdos rajono įstaigos lapkričio 6 d., Pyragų dieną, surinktas aukas skirs itin sunkiai sergantiems dviem rajono vaikams Nikolei ir Alanui, apie kurį rašėme „Bangos“ penktadienio numeryje.
Apie sunkiai sergančius vaikus ir galimybę jiems paaukoti „Bangos“ redakcijos paprašė parašyti Sendvario seniūnijos seniūnė Karina Novikova. Sendvario seniūnijos administracijos patalpose lapkričio 6 d. nuo 9 iki 17 val. vyksiančioje Pyragų dienoje bus dalijamasi gerumu ir aukojama sunkiai segantiems vaikams – Alanui ir Nikolei. Lėšos bus skirtos jų gydymui, įrangai, kompleksinei pagalbai.
Geros valios žmonės prašomi paaukoti Nikolės labdaros ir paramos fondas LT09 7300 0101 7038 6020. Parama Nikolei; Alano Agatanovo paramos fondas LT777 0440 9010 6705 549. Parama Alanui.
