Gardžiuokimės su… gargždiške Birute Riaukiene

„Kokios Sekminės be mielinio pyrago“, – šypsodamasi savo namų duris Gėlių gatvėje praėjusį penktadienį atlapojo 91-erių Birutė Riaukienė.
Mielių ieškojo visą dieną
Kad mama ruošiasi kepti tradicinį kepinį, išdavė dukra Rita, vos ne visus prekybos centrus apėjusi, kol rado mielių. B. Riaukienė dukros pagalbos tiek ir teprašė – nupirkti mielių, o tešlą pati išminkė ir į orkaitę pašovė. Po visą Gėlių gatvę kaip mat pasklido vanilės ir cinamono kvapas. Visą gyvenimą mėgstanti maistą ruošti garbaus amžiaus gargždiškė, net 20 metų buvusi vestuvių šeimininkė, be mielinio pyrago neįsivaizduoja nei Kalėdų, nei Velykų, nei Sekminių. „Mama visada kelis kartus per metus kepdavo mielinį pyragą. Viena iš tų retų švenčių buvo Sekminės“, – sakė B. Riaukienė, minkydama pyrago tešlą. Nors Sekminės jau praėjo, išsikepti mielinį pyragą galima ir be progos – tiesiog užsimanius.
Minkyti du kartus
„Tešlai reikia 0,5 l šilto pieno, trupučio miltų, pusės pakelio mielių, šaukšto cukraus. Viską sumaišau. Tešla būna tirštesnė kaip blynams. Tada valandai padedu šiltai rūgti. Po to išplaku ir įmaišau kiaušinį, du šaukštus ištirpinto atvėsinto sviesto, įberiu razinų, nuplikytų aguonų, šaukštelį vanilinio cukraus, cinamono (nebūtina), stiklinę cukraus, žiupsnelį druskos, miltų dedu tiek, kad minkoma tešla nebekibtų prie rankų. Išminkiusi tešlą apkloju ir vėl padedu šiltai rūgti“, – receptu su „Bangos“ skaitytojais dalijosi gargždiškė. Kad pyragas netrupėtų, po valandos tešlą reikia dar kartą perminkyti. B. Riaukienė šypsojosi, kad pasibėrusi miltų ant stalo ir išvertusi iš dubens tešlą ne tiek minko, kiek ją parubuliuoja, paglosto, pakilnoja. Sviestiniu popieriumi iškloja skardą, dar patepa sviestu, deda tešlą ir šauna į orkaitę 10 minučių, kad pašiltų žemesnėje nei kepimo temperatūroje. Kai tešla pakyla, temperatūra padidinama iki panašiai iki 170 0 laipsnių ir kepama apie valandą. Šeimininkės žino, kad patikrinti, ar pyragas iškepė, galima mediniu pagaliuku. „Iškeptą pyragą išimu iš skardos ant medinės lentelės. Kad būtų minkštesnė pluta, aptepu pienu. O prieš kepdama aptepu išplaktu kiaušiniu“, – dėstė įgudusi kepėja.
Kai pyragas praaušta, galima raikyti, vaišinti svečius, kaimynus. Kažin ar Gėlių gatvėje rasi žmogų, kuris nebūtų ragavęs ir gyręs gargždiškės B. Riaukienės pyrago.
Kepdavo ir duoną
Pasiteiravus, ar mamos keptas pyragas buvo tokio paties skonio, Birutė prisiminė, kad vaikystėje jis buvo kitoks: „Sviesto ar neturėjo, ar taupė, tad mama dėjo taukų, nebuvo vanilinio cukraus, tik paprasto, o aguonų – pilnas daržas.“ Kadangi šeimoje augo septyni vaikai, ir pyrago, ir duonos reikėjo daug. Duonos net septynis kepaliukus kepdavo, kad užtektų savaitei ar pusantros. Tešlą duonai Birutė minkydavo kartu su broliu. Ištekėjusi ir išėjusi iš mamos namų duonos nebekepė, nes ir duonkepės neturėjo. O duonos girą, kuria vasarą gaivindavosi, darė daugybę kartų ir šeimininkaudama vestuvėse. Nors B. Riaukienė jau neberaugia duonos giros, ją tebemėgsta ir nuvažiavusi į kavinę visada ragauja.
Laima ŠVEISTRYTĖ
Autorės nuotr.