Gluminanti šimtukininkų gausa: dalinami „pyragai“ ne visiems pagal nuopelnus?
Klaipėdos rajono dvyliktokai šimtukų gavo 3 kartus daugiau nei praėjusiais metais, tačiau neišlaikiusiųjų VBE skaičius taip pat išaugo
Lietuvoje – tūkstančiai abiturientų šimtukininkų po valstybinių brandos egzaminų (VBE) sesijos. Aukščiausiais balais išlaikiusiųjų egzaminus ženkliai pagausėjo ir Klaipėdos rajono savivaldybės gimnazijose, ypač – Gargždų „Vaivorykštėje“. Tokių iš pirmo žvilgsnio džiuginančių rezultatų anksčiau dar niekada nebuvo, tačiau pastaraisiais metais kiekviena brandos egzaminų sesija abiturientams atseikėja staigmenų.
Bandydama kompensuoti brandos egzaminų nesklandumus Švietimo, mokslo ir sporto ministerija šiemet nusprendė visiems abiturientams prie VBE rezultatų pridėti po 10 taškų. Tiek taškų pridedama visiems abiturientams prie visų egzaminų rezultatų, išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą.
Lietuvoje iš viso egzaminus šiais metais laikė beveik 27 tūkst. vienuoliktokų ir daugiau nei 27 tūkst. dvyliktokų.
Ministerijos sprendimas – nesklandumų kompensacija
Lietuvoje daugiau nei 1 017 abiturientų, t. y. 8,1 proc., šiais metais laikiusių matematikos egzaminą išplėstiniu lygiu, įvertinti 100 balų. Iš viso egzamine dalyvavo 12 580 kandidatų. Egzaminą išlaikė 84,5 proc. laikiusiųjų. Matematikos egzaminą bendruoju kursu laikė 5 954 kandidatai. 57,1 proc. laikiusiųjų jį išlaikė. Gautų taškų vidurkis siekė 41,7 taško iš 100 galimų. Šimto balų įvertinimą gavo 29 mokiniai, tai sudaro 0,5 proc. laikiusiųjų. Jei kartelė nebūtų nuleista, B lygio matematikos egzamino būtų neišlaikę 60 proc. abiturientų, o A lygio – 30 proc. – tokie yra švietimo viceministro Jono Petkevičiaus samprotavimai.
Spaudos konferencijoje švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė sakė, kad galima konstatuoti, jog lietuvių kalbos ir literatūros egzaminų rezultatai yra geri. Pasak jos, rezultatas geriausias per 10 metų. „Matematikos A lygį pasirinkusiems mokiniams egzaminas buvo nesunkiai įveikiamas“, – įsitikinusi R. Popovienė. Jos nuomone, tai geras rezultatas galvojant apie tai, kad praėjusios kadencijos valdžia pakėlė egzamino išlaikymo kartelę. Tačiau, pasak ministrės, egzaminai parodė, kad 35 taškų riba buvo per aukšta mokiniams, tad Vertinimo komitetas prideda mokiniams po 10 taškų prie galutinio rezultato. Taip pat pridėta nuo 1 iki 5 taškų tiems mokiniams, kurie iš pirmos matematikos egzamino dalies surinko 17–20 taškų, pernai jiems, kitaip negu gavusiems mažiau taškų, surinkti taškai nebuvo indeksuojami kompensuojant egzamino nesklandumus.
B lygio (buvusio mokyklinio) lietuvių kalbos egzamino šiemet neišlaikė 31 proc. kandidatų ir matematikos egzamino – beveik 43 procentai. Anot jos, rezultatai rodo, kad matematikos egzaminą dalis moksleivių rinkosi be motyvacijos, rasta nemažai tiesiog tuščių darbų.
Švietimo sistema – sujaukta
Penktadienį „Bangai“ telefonu kalbantis su didžiausios Klaipėdos rajone gimnazijos – Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos direktore Rasa Mašuriniene jau buvo aišku, kad mokykloje šiemet šimtukininkų žymiai gausiau: lietuvių kalba ir literatūra – 1, matematika – 6, istorija – 12, geografija – 3, biologija – 1. Mokykla dar laukė ir kitų dalykų rezultatų, likusieji turėjo būti paskelbti iki liepos 16 d. „Mūsų gimnazijoje yra potencialių mokinių, kurie galėtų gauti šimtukus iš fizikos, anglų k., chemijos. Šių dalykų rezultatų nekantriai laukiama“, – penktadienio popietę sakė R. Mašurinienė.
„Iš vienos pusės džiaugiamės, kad abiturientų rezultatai, palyginti su praėjusias metais, pagerėjo. Tačiau objektyviai vertinti yra sunku. Juk iš kitos pusės yra šiek tiek liūdna, kad tie, kurie galėjo gauti šimtukus, ir taip juos gavo. Gabiausieji jaučiasi dviprasmiškai, nes yra neadekvačiai įvertinti. Tie, kurie gavo pridėtinius 10 taškų, žinoma, sudarys ir šiek tiek didesnę konkurenciją stojant į valstybės finansuojamas vietas aukštosiose mokyklose“, – samprotavo gimnazijos vadovė. Pasak jos, per visus mokslo metus aukštais balais mokęsi dvyliktokai jaučia nuoskaudą, kad visą laiką siekę tobulėti dabar buvo tarsi sulyginti su kitais.
„Vaivorykštės“ gimnazijos direktorė R. Mašurinienė apgailestauja, kad švietimo sistema pastaraisiais metais yra labai nestabili: brandos egzaminų sesijos yra vienaip ar kitaip sujauktos. „Nacionalinės švietimo agentūros padarytos klaidos sukelia papildomo streso, nepasitikėjimo. Kai artėja nauja egzaminų sesija, vis tikimės, kad reikalai pagerės, kad „kliurkų“ nebebus. Deja, nežinomybės, sumaišties vis gausėja. Žinoma, tai nemotyvuoja nei pedagogų, nei vaikų, nei tėvų“, – komentuoja R. Mašurinienė.
Gabiausieji prarado pranašumą
„Manau, kad pridėtiniai balai išgelbėjo tuos, kuriems prasčiau sekėsi, bet nuskriaudė tuos, kurie stropiai mokėsi visus 12 metų. Gabiausieji abiturientai prarado pranašumą stodami į universitetus. Mąstyti, kaip organizuoti VBE sesiją, reikėjo anksčiau: galbūt ryžtis nuleisti kartelę. Dabar pridėtiniai balai tiems, kurie puikiai mokėsi, – nemaloni staigmena, o tiems, kuriems gal pritrūko nedaug, – tikra dovana“, – mintimis su „Banga“ dalijosi abiturientė Liepa Šideikytė, buvusi „Vaivorykštės“ gimnazijos mokinių prezidentė.
Pasak Liepos, matematikos egzaminas visada kelia didžiausių klaustukų, tačiau ir kitų egzaminų užduotys kartais prasilenkia su mokymo programomis. „Yra taip, kad mus moko viena, o egzaminuose gauname kita. Pavyzdžiui, biologijos perlaikymo egzaminas buvo kosminio sunkumo. Sakykime, klausimas, kiek žmogaus organizme yra fermentų? Betgi tai yra enciklopedinė užduotis arba „Tūkstantmečio vaikų“ laidos, o ne to, ko mus moko“, – atkreipė dėmesį L. Šideikytė.
Moksleiviai Vilniuje praėjusį trečiadienį protestavo prie Vyriausybės. Juos čia atvedė nerimas dėl valstybinio matematikos egzamino rezultatų ir siekis, kad būtų „atlyginta neteisybė šiai abiturientų kartai“. Proteste kalbėjusi abiturientė Tėja Lukošiūnaitė tarsi atliepė gargždiškės dvyliktokės Liepos mintis: „Tikiuosi, kad programos kitiems abiturientams bus tikslesnės, jie turės vadovėlius. Mes neturėjome normaliai programų, mokytojai nežinojo, kaip mokyti. Buvo akcentuojamos kitos temos, tarkime, istorijos pirma dalis parodė, kad mokytojai akcentuoja karo įvykius, priežastis, o egzaminas sudarytas iš meno, architektūros ir dailės.“
Vilija BUTKUVIENĖ
Komentaras
Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos Švietimo, kultūros ir sporto komiteto pirmininkė, abituriento Beno mama dr. Loreta PIAULOKAITĖ-MOTUZIENĖ:
– Ši abiturientų karta vykstančių begalinių reformų buvo gerokai nuskriausta. Pasikeitusioms programoms kai kurių dalykų vadovėliai vėlavo tiek vienuoliktoje, tiek dvyliktoje klasėse (III ir IV gimnazijos klasėse). Didžiųjų miestų ugdymo įstaigas priemonės ir informacija pasiekia greitai, o regionams tenka laukti ir kartais net kelias savaites.
Eksperimentinė brandos egzaminų struktūra taip pat įnešė nemažai chaoso, viename etape net buvo sumaišytos A ir B lygio užduotys, egzaminų užduotyse tradiciškai įsivėlė klaidų. Bet sąlygos buvo lygios visiems, ir tie, kurie mokėsi visus dvylika metų, į žinių patikrinimą ėjo be didelio streso. Tačiau gausus balų lietus paskutinę dieną nebuvo teisingas, nes mokinys, surinkęs 95+ ir 85+ taškų, gavo 100 balų. Tad tas abiturientas, kuris surinko daug, sako – nedžiugina ir netikra. Švietimo, mokslo ir sporto ministrė komentuoja, kad prie 5 planuotų 10 taškų pridėjimas buvo kompensacija neperlipusiems pakeltos išlaikymo ribos, kad liktų galimybė studijuoti aukštosiose mokyklose. Tad kyla klausimas, ar tikrai aukštosioms mokykloms taip striuka su studentais, kad būtina patempti rezultatus negebantiems išspręsti slenkstinio lygio uždavinių. Belieka apgailestauti, kad kartais tėvų lūkesčiai viršija vaikų norus ir kartais gabumus. Taip pat liūdna, kad linkusius eiti lengviausiu keliu sistema toliau skatina tinginiauti, dalindama nemokamus „pyragus“. Ar tikrai visoms aukštojo mokslo specialybėms reikalingas matematikos egzaminas – manau, kad ne, o jei jaunas žmogus apsigalvos ir norės studijuoti gamtos mokslus, reikia palikti galimybę reikalingus specialybei egzaminus išlaikyti bet kuriame amžiaus tarpsnyje.
Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus informacija, pateikta pirmadienio ryte:
– 2025 m. valstybinių brandos egzaminų (toliau – VBE) II dalį Klaipėdos rajono savivaldybėje (toliau – savivaldybė) rinkosi 231 gimnazistas (2024 m. – 208, 2023 m. – 178).
Šiuo metu išsamios statistikos iš Nacionalinės švietimo agentūros apie VBE rezultatus dar nesame gavę. Remiantis savivaldybės gimnazijų pateiktais duomenimis, mums yra žinomi tik kiekvieno kandidato išlaikytų VBE rezultatai (neišlaikiusiųjų kandidatų surinktų balų suma nėra pateikta, jiems prie VBE rezultatų yra įrašytas tik faktas „Neišlaikyta“, todėl paskaičiuoti savivaldybės kandidatų laikytų VBE vidurkio ir jo palyginti su šalies – negalime, nes duomenys nebus statistiškai reikšmingi).
Šiuo metu mes nežinome tik užsienio (anglų) kalbos, fizikos ir chemijos VBE rezultatų.
Galime pasidžiaugti, jog, be minėtų nepaskelbtų VBE rezultatų, savivaldybėje buvo gauti 24 aukščiausi šimto balų įvertinimai (2024 m. – 8 šimto balų įvertinimai: 7 – užsienio (anglų) kalbos ir 1 – lietuvių kalbos ir literatūros): 1 – lietuvių kalbos ir literatūros (A lygio); 6 – matematikos (A lygio); 4 – geografijos; 1 – biologijos; 12 – istorijos. Šimto balų įvertinimą gavo 1 Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos abiturientas iš geografijos VBE, o likusius 23 – Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos mokiniai. Taip pat galime pasidžiaugti, jog net 6 Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos abiturientai iš VBE gavo net po 2 šimto balų įvertinimus.
Nors šimtukų šiemet savivaldybės dvyliktokai gavo 3 kartus daugiau nei praėjusiais metais, tačiau neišlaikiusiųjų VBE skaičius taip pat išaugo. VBE Savivaldybėje neišlaikė 120 abiturientų: 4 – biologijos, 2 – geografijos, 24 – matematikos (B lygio), 69 – matematikos (A lygio), 1 – lietuvių kalbos ir literatūros (B lygio), 20 – lietuvių kalbos ir literatūros (A lygio). 2024 m. Savivaldybėje neišlaikiusiųjų VBE buvo tik 41 (lietuvių kalbos ir literatūros (A lygio) – 7, matematikos – 27, chemijos – 5, fizikos – 1, informacinių technologijų – 1).
