Priekuliškių šeima pusę amžiaus kartu – pasitikėdami ir palaikydami

Žirgo metais gimęs priekuliškis Viktoras Urbonas, kadaise ne tik Priekulę garsinęs raitelis, tarptautinių varžybų nugalėtojas, jojimo treneris, išugdęs ne vieną žinomą raitelį, žvarbią sausio dieną minėjo šiltų jausmų sklidiną auksinių vestuvių sukaktį. „Žirgelis Viktorą nunešė į platųjį pasaulį. Mes visada palaikėme vienas kitą“, – šypsodamasi kalbėjo žmona Vida Urbonienė. „Visko pasitaikė per pusę amžiaus, bet mūsų bendras gyvenimas buvo gražus“, – atitarė Viktoras.
Lemtinga pažintis
Užsukusieji į jaukius priekuliškių Vidos ir Viktoro Urbonų namus iš karto pastebi ženklų, išduodančių, kad šeimininkai neabejingi žirgams. Vos įžengus pro duris į akis krenta paveikslas su įspūdingu arklių vaizdu. Kambaryje – jų skulptūrėlės, ir kituose kūrinėliuose meniškai įprasmintas šis motyvas. Viktoras kuklinosi, jog nekolekcionuoja su žirgais susijusių daiktų, nors visą gyvenimą jiems paskyrė. Abu su žmona Vida, muzikos mokytoja, kūrė namus, kuriuose ji skoningai išdėstė šeimos istorijos svarbiausius akcentus.
Žirginio sporto treneris V. Urbonas būsimą žmoną pirmą kartą pamatė Priekulėje, kur vasaros stovykloje poilsiavo moksleiviai. „Paprašė mane pasaugoti jaunuosius stovyklautojus, kai šie maudėsi Minijoje. Tada ir susipažinome“, – šypsodamasis atskleidė Viktoras.
Iš Tauragės kilusi Vida, baigusi tuometį Klaipėdos menų fakultetą, stovykloje dirbo muzikos vadove. „Grįžusi namo, vieną dieną po langais išgirdau motociklo burzgesį – atriedėjo Viktoras. Po metų draugystės susituokėme, – šypsojosi pašnekovė. – Anuomet buvo tokie standartai: baigus vidurinę – aukštoji mokykla, tada kurti šeimą. Dabar jaunimas mąsto kitaip – neskuba nei profesijos rinktis, nei šeimą kurti.“
Vidai iki šiol įstrigęs egzotiškas vaizdas: grįžtant po santuokos ceremonijos, ties Priekule vestuvininkams kelią užtvėrė raiteliai su žirgais. „Vestuves šventėme tuometiniuose kultūros namuose II Stragnuose. Grojo mano draugai iš Menų fakulteto, džiazo katedros“, – prisiminimais dalijosi V. Urbonienė.
Palaikė ir pasitikėjo
Pora nepastebėjo, kaip prabėgo 50 metų. „Graži mūsų bendro gyvenimo kelionė“, – tvirtino sutuoktiniai. Užauginę sūnų ir dukrą, jie džiaugiasi trimis anūkais. Vienas iš jų – Justas, kaip senelis, savo gyvenimą susiejo su žirginiu sportu, žirgininkyste, gabus raitelis pasiekė gražių rezultatų.
Iki pažinties su Viktoru, muzikos mokytoja Vida nesidomėjo žirgų jojimo varžybomis, nebuvo mačiusi raitelių baltomis kelnėmis, kurias, kaip vėliau suprato, taip sunku skalbti. Dabar ji gali daug papasakoti apie žirgininkystę, žirgus, konkūrų varžybas. Šeimoje dažniausiai pokalbiai sukasi apie arklius, nors daug kalba apie viską. Kartą ir ant žirgo buvo pasodinta. „Bet aš nejojau – turiu savo instrumentą – fortepijoną“, – šypsodamasi atskleidė V. Urbonienė. Ištekėjusi ji dirbo Priekulės muzikos mokykloje, taip pat buvusioje specialiojoje internatinėje mokykloje, aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje. Pastaruosius keliolika metų Vida dirbo Vietos veiklos grupėje „Pajūrio kraštas“.
Ji patikino, kad šeimoje vienas kitą visada palaikė. „Vyras, kurio pagrindinė gyvenimo dalis – žirgininkystė, dažnai išvažiuodavo į sporto varžybas – namai ir vaikai likdavo mano priežiūroje“, – kalbėjo V. Urbonienė.
„Daug sportinių išvykų buvo – ne tik į Baltijos šalis, bet visą Sovietų sąjungą apvažiavau. Vida taip pat pusę Europos aplankė“, – patikino sutuoktinis.
„Aš turėjau savo gyvenimą, laisvę veiklose. Manęs nekontroliavo, kur išvykstu, – sakė Vida. – Dažniausiai po vieną išvykdavome, bet mėgome būti kartu, kalbėtis, klausytis muzikos. Įprato Viktoras lankytis klasikinės muzikos koncertuose, pamėgo kamerinę muziką. Per pusę amžiaus mūsų požiūriai supanašėjo.“
Pašnekovė kalbėjo, jog vyras labai vertino šeimą, nes jis anksti neteko mamos.
„Pasitaikė sunkių laikotarpių, bet mes įveikėme išbandymus“, – patikino auksinių vestuvių sukakties sulaukusi priekuliškių pora.
Virginija LAPIENĖ
Autorės nuotr.