Už išsisukinėjimą nuo karo tarnybos gargždiškiui – bauda
Sausio pradžioje Gargždų teisme priimtas baudžiamasis įsakymas – ne tik vieno jauno vyro istorija, bet ir ryškus priminimas, kad karo prievolė Lietuvoje nėra formalumas ar kažkoks atsisakymo mygtukas, kurį galima spausti be pasekmių.
Klaipėdos apylinkės teismas kaltu pripažino dvidešimtmetį gargždiškį K. J., kuris beveik aštuonis mėnesius sistemingai ignoravo šaukimus atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą, nors buvo apie tai informuotas ne kartą ir įvairiomis priemonėmis. Už tai jis nubaustas pinigine bauda. Bylos medžiaga atskleidžia detaliai suplanuotą ir teisės aktuose griežtai reglamentuotą šaukimo mechanizmą. 2025 metų sausio 8 dieną krašto apsaugos ministro sprendimu patvirtinus Klaipėdos regiono karo prievolininkų sąrašą, K. J. tapo vienu iš tų, kuriems atsirado pareiga susisiekti su Karo prievolės ir komplektavimo tarnyba, pateikti duomenis, atlikti sveikatos patikrą ir dalyvauti tolesnėse procedūrose. Informacija apie tai buvo viešai paskelbta interneto svetainėje sauktiniai.karys.lt, o vėliau nuolat kartota rašytiniais nurodymais ir elektroniniais laiškais.
Tačiau vietoje kontakto su institucijomis vaikinas atsitvėrė siena. Nuo sausio iki rugpjūčio pabaigos gargždiškiui penkis kartus buvo nustatyti konkretūs terminai atvykti ar bent jau susisiekti su Klaipėdos karo prievolės padaliniu. Nė vieno jų jis neįvykdė. Net ir po pirmosios administracinės baudos – 30 eurų – jaunas vyras nekeitė elgesio. Antroji bauda, siekusi jau 150 eurų, ir aiškūs perspėjimai apie galimą baudžiamąją atsakomybę taip pat nesuveikė.
Ikiteisminio tyrimo metu pats kaltinamasis savo elgesį aiškino asmeninėmis aplinkybėmis. 2025 metų pradžioje mirusi mama, anot jo, tapo emociniu smūgiu, po kurio jis nebuvo pasiruošęs tarnauti kariuomenėje. Jis tikėjosi, kad šaukimas savaime nusikels, o sistema leis jam išlaukti. Vis dėlto, kaip pažymėjo teismas, galimybę teisėtai kreiptis dėl atidėjimo ar pateikti paaiškinimus jis turėjo, tačiau ja nepasinaudojo. Medicininių ar kitų objektyvių kliūčių, kurios būtų pateisinusios neatvykimą, nenustatyta. Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos atstovų parodymai byloje tapo savotiška chronologine schema, parodančia, kaip administracinė atsakomybė, kartojantis pažeidimams, perauga į baudžiamąją. Du kartus nubaustas administracine tvarka ir nepaisęs visų įspėjimų, K. J. peržengė ribą, kai valstybė šį elgesį jau vertina kaip tyčinį ir sistemingą vengimą atlikti konstitucinę pareigą.
Teismas, įvertinęs kaltinamojo prisipažinimą ir gailestį, pasirinko švelniausią įstatyme numatytą sankciją – baudą. Pradinė 2 250 eurų suma buvo sumažinta trečdaliu ir paskirta galutinė 1 500 eurų bauda, kurią leista sumokėti per dešimt mėnesių, dalimis arba iš karto.
Nuteistajam išaiškinta, kad, nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per 14 dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir tampa neskundžiamas.
Gintarė KARMONIENĖ
