Judrėniškis patenkintas susigrąžinęs protėvių pavardę
Dešimtmečius mąstęs, tyrinėjęs savo protėvių genealoginį medį Judrėnų seniūnijos gyventojas Rimantas Rubavičius susigrąžino senąją protėvių pavardę Rubis. „Genealoginiai tyrimai atveria keistus dalykus, kai kurie faktai siejasi su dabartimi“, – kalbėjo muziejininkas Rimantas Rubis.
Atskleisti praeities paslaptis
R. Rubis prisipažino, kad pasikeisti pavardę buvo ilgas procesas, pareikalavęs laiko, pinigų ir kantrybės. „Aš jau paauglystėje norėjau sutrumpinti pavardę – negaliu išskirti vienos priežasties, kodėl, – prisipažino Stepono Dariaus gimtinės-muziejaus darbuotojas R. Rubis. – Tai išgirdęs senelis Jonas Rubavičius išsigando. Jo broliai Rubiai buvo tremtiniai, pasitraukę į Vokietiją – nenorėjo asociacijos su jais. Senelis, bijodamas represijų, sąmoningai liko Rubavičiumi, nes reikėjo slėptis: jeigu sovietmečiu kėgebistai būtų prisikabinę, tai būtų neigęs šią giminystę, nes argumentas – skirtingos pavardės.“
Tėvas nesakė nieko, bet sūnus nujautė, kad širdyje jam buvo sunku priimti šį faktą. Bet kaip galėjo prieštarauti dėl šios pavardės, jeigu jo senelis Antanas (Rimanto prosenelis) ir dėdės buvo Rubiai. Užsispyrusiam žemaičiui ne taip paprasta buvo keisti pavardę. Bet tyrinėjant protėvių gyvenimo istorijas plečiasi akiratis, keičiasi požiūris, džiugina atrasti nepaprasi dalykai.
Prieš 15 metų R. Rubis, padedamas vilniečio draugo, pradėjo protėvių istorinių dokumentų paiešką archyvuose, bažnyčiose, lankėsi atrastų giminaičių buvusiose vietovėse – jam buvo labai įdomu atskleisti praeities paslaptis. „Dabar žinau daugiau nei 50 skirtingų pavardžių savo giminės genealoginėse linijose iš mamos ir tėvo pusės. Kiekvienoje linijoje, kurias ištyrėme, daugybė pavardžių. Jos keitėsi, bet šios pagrindinės: Rubovič – pabrėžianti bajoriškumą, Rubavičius – sulietuvinta, ir – Rubis. Pastaroji – seniausia ir tikriausia mūsų pavardė, prisimenama daugiau nei porą šimtmečių.“
Pašnekovas džiaugiasi atradęs ir galėdamas pažinti savo bajoriškas linijas.
Nepaprasti atradimai
R. Rubis pasakojo, kad iš tėvo pusės radęs Venckevičių liniją. Seniausias protėvis, kurį pavyko atsekti, – Motiejus Rubis (18 amž.). Jis vedė dvarininkaitę Aną Venckevičiūtę ir susilaukė dviejų sūnų bei dukros.
„Visi mano protėviai per 200 metų gimė Žemaitijoje. Atlikti genetiniai tyrimai atskleidė, kad aš esu grynakraujis Baltijos šalies sūnus, – dėstė R. Rubis. – Vėliau ši prielaida nepasitvirtino – mano protėviai išsibarstę po Europą. Tėvo linijos giminaičius skirtingomis, įdomiomis pavardėmis atradau užsienyje – Škotijoje, Norvegijoje, Vokietijoje. Su jais bendrauju virtualioje erdvėje. Kodėl mes turime skirtingas pavardes? Todėl, kad pavardės atsirado anksčiau nei tiesioginė tėvo linija.“
Muziejininkas išsiaiškino, jog Rubis – europietiška pavardė. Pasak pašnekovo, ne viena tauta ją turi: Rubis yra Estijoje, Ukrainoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Šveicarijoje, identiškų pavardžių yra Prancūzijoje. „Ir Filipinuose yra, nes filipiniečiai, katalikai, priėmė europietiškas pavardes, – dėstė R. Rubis. – Esu konservatyvus europietis su europietiška pavarde, galintis mylėti savo kaimynus latvius, lenkus ir kitus.“
R. Rubis pastebėjo, kad Lenkijos istorikas išleido knygą apie Žemaitijos bajoriją, kurios istorija pateikta 6 tomuose. Jam teko išmokti lenkų kalbą, kad galėtų perskaityti šią istoriją. „Čia aprašomi ir mano protėviai, – atskleidė pašnekovas. – Tyrinėdamas protėvių istoriją, plačiau žvelgi į pasaulį, kitaip pradedi mąstyti. Tai keičia gyvenimą, tai susiję su mūsų valstybės istorija.“
Platesnis žvilgsnis į istoriją
Šakėnuose, Judrėnų seniūnijoje, gyvenantis R. Rubis kaimynystėje – Rubiškės, senajame dabar Dariaus kaime, įsigijo žemės sklypą, kurio dalį (3,5 ha) geranoriškai skyrė visuomenės poreikiams. Čia įrengtas skrydžių laukas. Muziejininkas džiaugėsi įsigijęs žemės legendinio lakūno S. Dariaus gimtinėje. „Žinau, kad čia lakstė mažas berniukas, būsimas didvyris, svajojęs lakioti. Dabar čia vystoma aviacija, – šypsojosi R. Rubis. – Be to, čia nusipirkau sodybvietę-dvarvietę su giminaičio istorija.“
Pasak muziejininko, Rubiškės kaimo ir Rubių sąsajos nežinomos. „Mes nežinome šio kaimo atsiradimo istorijos. Ankstesniais šimtmečiais čia gyveno keli bajorai ir paprasti valstiečiai. Spėju, kad pavadinimas Rubiškės – nuo mano protėvių pavardės“, – kalbėjo R. Rubis.
Prieš trejetą metų rajono Savivaldybės administracijos Paslaugų ir civilinės metrikacijos skyriuje pateikęs dokumentus keisti pavardę, jis nurodė, kad, tirdamas genealogijos medį, archyvuose rado šią savo protėvių Rubių pavardę. Keturių dukrų ir dviejų sūnų tėvas R. Rubis leido vaikams patiems spręsti dėl savo pavardės. „Viena dukra norėjo pasirinkti vyriškos giminės pavardę – Rubis, bet to neleido įstatymas, – atskleidė R. Rubis. – Žmona irgi nekeitė – yra Eglė Rubavičienė. Mano protėviai taip pat svyravo tarp pavardžių.“
Virginija LAPIENĖ
Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Paslaugų ir civilinės metrikacijos skyriaus duomenimis, pernai pavardę čia pasikeitė 45 žmonės – daugiausia pastarąjį dešimtmetį. Pagrindinė priežastis – noras įgyti bendrą pavardę su sutuoktiniu (jei santuokos registravimo metu tokia pavardė nebuvo pasirinkta) – 18, noras susigrąžinti anksčiau turėtą pavardę – 17, siekis turėti pavardės formą, nenurodančią šeiminės padėties – 4, susitrumpinti pavardę (atsisakyti priesagos ar antro dėmens) – 3, siekis turėti senelių, prosenelių pavardę – 3.
Daugėja norinčiųjų keisti savo vardus – per kelerius pastaruosius metus jų skaičius svyravo nuo 1 iki 9 žmonių.
Praėjusiais metais pasikeitė 7 žmonės, kaip ir užpernai. Pagrindinės priežastys pernai buvo noras vardą sulietuvinti – 3, prie savo vardo prijungti antrą panoro 2 žmonės.
