Sukilusios kainos verčia skaičiuoti kiekvieną eurą

Tai, kas paprastam žmogui ir be tyrimų matosi, Seimo nariams sukėlė klausimų tik dabar. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Žygimantas Pavilionis ir Laurynas Kasčiūnas kreipėsi į Lietuvos banko valdybos pirmininką Vitą Vasiliauską prašydami atlikti tyrimą dėl augančių kainų. Parlamentarų teigimu, kylančias prekių ir paslaugų kainas Lietuvos gyventojai laiko viena aktualiausių problemų. Jie taip pat teiraujasi, kokiomis priemonėmis būtų galima suvaldyti kainų kilimą ir kaip padidinti mažiausias pajamas gaunančių šalies gyventojų perkamąją galią.

Sunkiausia – vienišam

„Eurostat“ duomenimis, kainų lygis Lietuvoje 2016 m. sudarė 62,9 proc. ES vidurkio. Pavyzdžiui, avalynės ir drabužių kainos Lietuvoje yra netgi vidutiniškai didesnės nei ES vidurkis. Taip pat Lietuvos gyventojai maisto produktams vidutiniškai išleidžia kiek daugiau nei ketvirtadalį savo pajamų – beveik daugiausia Europoje. Didelės kainos neigiamai veikia mažiausias pajamas gaunančių šalies gyventojų perkamąją galią, skatina dar didesnę socialinę nelygybę.

Praėjusį trečiadienį po posėdžio rajono seniūnijų socialiniai darbuotojai „Bangai“ sakė, jog vienišiems, daugiavaikėms šeimoms ar socialiai remtiniems žmonėms oriai gyventi itin sudėtinga. Esą dviese gyvenantiems pensininkams kiek lengviau: už vieną pensiją sumokami mokesčiai, perkami vaistai, už antrąją – maistas. Vienas likęs senolis dažnai priverstas pirkti tik pigiausius maisto produktus. Žmonės nebesilanko renginiuose, kaimuose esą ir į kirpyklas nevaikšto, kerpasi patys.

Uostamiestyje – piketas

Rajono socialinės darbuotojos prasitarė, jog ir jos pačios uždirbančios mažai, tad be vyrų algų vargiai sudurtų galą su galu, greičiausiai tektų emigruoti. Sunkų, atsakingą, o dažnai ir pavojingą darbą dirbančios moterys pavydžiai kalbėjo apie sostinėje dirbančius kolegas – daugiau uždirbantiems vėl padidintos algos.

Pašnekovės sakė žinančios apie uostamiesčio socialinių darbuotojų piketą prieš Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos posėdį. Kolegos protestavo prieš diskriminuojančiai mažus atlyginimus.

Taupymui nelieka

Visi bankininkai kaip susitarę iš televizorių ekranų, socialiniuose tinkluose žarsto patarimus, kiek reikia kas mėnesį kiekvienai šeimai atidėti santaupų, kad bent pusę metų galėtų išgyventi negaudami pajamų. Kelerius metus iš eilės Statistikos departamentas tvirtino, jog infliacijos šalyje nėra, o kai kurios prekių ir paslaugų kainos net sumažėjo. Ar tikrai statistika atspindi tikrą gyvenimą? Ar žmonėms pasijuto kainų šuolis, ar lieka pinigų taupymui, pasiteiravome feisbuke, „Gargždų mamyčių“ forume.

Į diskusiją įsijungusios mamos tvirtino, jog nuolat kyla ir maisto, ir paslaugų kainos. Jeigu yra galimybė, apsipirkti važiuoja į Lenkiją, perka prekes internetu, riboja pramogas. Net ragino mokant pinigus už paslaugas ar prekes reikalauti kvito, kad nebūtų slepiami mokesčiai. Tik viena diskusijos dalyvė rašė, jog gali šeima sau leisti ir grožio salonus, ir kitus malonumus, mat vyras neblogai uždirba užsienyje. Esą užtenka ir kelionėms, ir taupymui. Tačiau moteris prisipažino jaučianti nerimą, nes yra priklausoma nuo vyro: „Skyryboms nesiryžčiau, nes nežinau, kaip Lietuvoje reiktų išgyventi.“

Nuomonės, pasiteirautos feisbuke

• „Penkių asmenų šeimai labiausiai jaučiu maisto pabrangimą – pieno produktų, grūdų gaminių. Komunaliniai mokesčiai liko tame pačiame lygyje kaip pernai. Padidėjo ir paslaugų kainos. Tarkime, bilietai į Jūrų muziejų – 21 euras šeimai. Kai kurios kainos kilo nežymiai, bet per kiekį susidaro nemažai.“
• „Kadangi gimtinė Suvalkijoje, tai tuo pačiu aplankome ir kaimynus lenkus, kur įsigyjame visko žymiai pigiau nei Lietuvoje.“
• „Paslaugų kainos ir maisto kainos turguje – kosmosas. Neatsimenu, kad naminiai kiaušiniai būtų kainavę 7 litus, o Gargždų kirpykloje už plaukų dažymą būčiau mokėjusi 100 litų. Dabar perku tik kokybiškus maisto produktus bei paslaugas ir tik ten, kur duoda čekį, nes kiek galima remti vagis. Jei kiaušiniai 2 Eur kainuoja, o vasaros vidury žirnių kilogramas – 6 Eur, ilgai taip nebus. Jeigu žmonės įjungtų kritinį mąstymą, tai kainos pačios susireguliuotų žaibiškai.“
• „Mūsų šeimai labai pasijuto kainų pakilimas, ypač maisto. Saldumynų palepinimui jau vis rečiau galiu sau leisti. Apie taupymą tik pasvajoti teišeina. Jei susergame kas nors, tai mėnesio pabaigoje net skolintis tenka. Iš pramogų vaikams lieka tik draugų gimtadieniai. Kartą per du mėnesius nueinam į piceriją ar kavinę. Dar išsigelbėjimas yra „Minijos“ kino teatras.“
• „Mane ištiko šokas, kai už plaukų galiukų pakirpimą sumokėjau 20 Eur Gargžduose! Ne kažkokio įmantraus kirpimo, o galiukų pakirpimą per 5 minutes. Kosmosas.“
• „Nepabrango gal tik elektra. Maistas, kuras, paslaugos labai jaučiasi ir „suvalgo“ didžiąją šeimos biudžeto dalį. Apie vaistų pigimą tik kalba, bet vaistinėje to visiškai nesijaučia.“
• „Daržoves auginu visas pati, ačiū mamai, kad paaugina kiaulaitę ir vištikių, kitaip badautume. Parduotuvėse kosmosas pagal mūsų algas. Esam 5 asmenų šeima, dar ir paskolą būsto turim. Net rūbus išmokau be jokio mokslo pasisiūti sau ir vaikams, nes taip pigiau. Ir dar kai pasako taupykit, tai tiems bankininkams ir Seimui galvas nusukti norisi.“
• „Tėvai išmokė taupyti juodai dienai. Tą darau. Sunkiai, bet po keliasdešimt eurų atsidedu. Apie didelius pirkinius (televizorių, baldus, buto remontą, automobilį) tik pasvajoju. Ką paliko vyras išeidamas iš namų, tą ir turiu. Žodžiu, vienai su vaikais išgyventi Lietuvoje net turint darbą beveik neįmanoma.“

Vida VALAITYTĖ-IVAKHNENKO

A. VALAIČIO asociatyvi nuotr.