Kursto žmogų išsaugoti orumą, bet globėjai priešinasi
Klaipėdos rajono apylinkės teisme dažnos civilinės bylos dėl neveiksnumo nustatymo. Nuo praėjusių metų pasikeitė LR Civilinio kodekso nuostatos dėl asmens pripažinimo neveiksniu arba ribotai veiksniu. Tai lėmė Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencija. Pagal naująjį įstatymą neveiksniu pripažįstama tik tose srityse, kuriose žmogus negali savarankiškai tvarkytis.
Sprendžia teismas
„Bangos“ skaitytoja Bronė prašė papasakoti apie žmogaus pripažinimą neveiksniu arba ribotai veiksniu. „Kodėl tai daroma? Ar nepasitaiko piktnaudžiavimo ribojant žmogaus veiksnumą? Girdėjau, kad paskutiniaisiais metais šioje srityje atsirado įstatymo pasikeitimų“, – teiravosi skaitytoja.
Rajono Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėjos pavaduotojos Jolantos Papievienės teigimu, tik teismas patvirtina asmens neveiksnumo faktą.
Klaipėdos rajono apylinkės teisme šios civilinės bylos dažnos. Neveiksniu tampama dėl ligų ar senatvės. „Neveiksnumas nustatomas, kad valstybės mastu žmogus neturi savarankiškumo, jog piktavaliai žmonės tuo nepasinaudotų“, – dėstė teismui vadovaujanti teisėja Jurgita Grigonienė.
Kreiptis į teismą dėl neveiksnumo nustatymo gali sutuoktinis, tėvai, suaugę vaikai, socialinės paramos skyrius arba globos rūpybos institucijos ir prokuroras.
„Teismas, priimdamas sprendimą dėl neveiksnumo nustatymo, remiasi socialinio darbuotojo išvada apie asmens gebėjimą pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus, be to, atsižvelgia į teismo psichiatrijos ekspertizės aktą“, – kalbėjo J. Papievienė. Ji pridūrė, jog dėl tinkamumo būti globėju išvadą pateikia Socialinės paramos skyrius.
Nepagrįstai besikreipiantiesiems – bauda
Teisėja J. Grigonienė prisiminė vieną atvejį per 12 darbo metų, kai norėta be pagrindo žmogų pripažinti neveiksniu. Tuomet dėl brolio neveiksnumo nustatymo kreipėsi sesuo. Šis prieštaravo, jog yra neveiksnus. Paaiškėjo, kad seseriai nepatiko brolio priimami sprendimai.
„Nepagrįstai besikreipiantieji dėl asmens neveiksnumo nustatymo gali būti nubausti bauda“, – teigė teisėja.
Į teismą kreipėsi sūnus, gyvenęs su tėvu, dėl jo neveiksnumo nustatymo. Pradėjus nagrinėti paaiškėjo, kad yra 2 sūnūs, ir, Socialinės paramos skyriaus nuomone, tinkamesnis būti globėju yra antrasis. Broliai turėjo ir seserį – visi suinteresuoti asmenys buvo įtraukti į teismo procesą. Tačiau sesuo prieštaravo viskam: ir dėl tėvo pripažinimo neveiksniu, ir kad brolis būtų paskirtas globėju, nors ji gyveno toli ir nepretendavo juo rūpintis. Paaiškėjo prieštaravimų priežastis: tėvams buvo sunku auginti 3 vaikus, todėl dukrą atidavė prižiūrėti seneliams. Ji iki šiol jautė nuoskaudą, kad buvo atskirta nuo šeimos. Netgi teisme kaišiojo pagalius. Ši byla, pradėta nagrinėti 2015 metais, baigta šiemet. „Išnagrinėta pagal objektyvius faktus“, – patikino J. Grigonienė. Ji pridūrė, kad teismas, priimdamas sprendimą, vertina įrodymų visumą. Kviečia visus – ir asmenį, kuris pripažįstamas neveiksniu arba ribotai veiksniu.
Teisėja akcentavo, jog kreipiantis į teismą negalima nutylėti galinčių globoti neveiksnų asmenį šeimos narių.
Įvertinti galimybes
J. Grigonienė akcentavo, jog nuo 2016 m. pasikeitė LR Civilinio kodekso nuostatos dėl asmens pripažinimo neveiksniu arba ribotai veiksniu. Pasikeitimus lėmė Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencija. Anksčiau pripažindavo neveiksniu arba ribotai veiksniu nesigilinant į jo galimybes atskirose srityse. „Europinė konvencija maksimaliai užtikrina neveiksnių asmenų teises įvairiomis kryptimis, todėl kiekvienoje srityje reikia žiūrėti į žmogaus galimybes savarankiškai tvarkytis“, – teigė teisėja. Pasak jos, konvencija kursto žmogų išsaugoti savo asmenybę, orumą, savarankiškumą.
Klaipėdos rajone gyvena žmonių, kurie iki 2016 m. buvo pripažinti neveiksniais. Pagal įstatymo nuostatas per 2 metus turi būti peržiūrėti teismo sprendimai dėl jų pripažinimo neveiksniais. „Tikslas – nustatyti galimas sritis, kuriose žmogus nėra neveiksnus, ir siaurinti pripažinto neveiksnumo mastą. Civilinė byla nagrinėjama kaip ir dėl neveiksnumo nustatymo, tik teismo ekspertizė skiriama ne visiems“, – kalbėjo J. Grigonienė.
Pernai Socialinės paramos skyrius apie tai pranešė globėjams „Bangos“ laikraštyje bei asmeniškai. Bet ne visiems teikiamos nemokamos teisinės paslaugos, todėl dauguma globėjų nesikreipė į teismą dėl neveiksnumo peržiūrėjimo.
„Šiemet iniciatyvos ėmėsi Socialinės paramos skyrius, nes tai numatyta įstatymu, – sakė J. Papievienė. – Jau parengta apie 20 ieškininių pareiškimų dėl neveiksnumo peržiūrėjimo.“ Ji neslėpė, jog sulaukia globėjų pasipriešinimo, pasipiktinimo, kodėl reikia peržiūrėti šias bylas.
J. Papievienė akcentavo, jog ne visada neveiksnumas nustatomas nuo vaikystės – ir patyrus sunkias traumas, ligas. Neveiksnus pripažįstamas žmogus dėl alkoholio vartojimo pasekmių, tačiau jo būklė pradėjus normaliai gyventi gali pagerėti.
Virginija LAPIENĖ
A. VALAIČIO asociatyvi nuotr.
