Negailestinga įstatymo rykštė daugiavaikei šeimai

Vagonėlyje gyvenančią daugiavaikę šeimą kasdien lydi baimė rasti tik ilgai puoselėtų namų likučius. „Kabiniesi į gyvenimą, tyliai svajoji apie namų ramybę. Vaikai mato mano ašaras. Jaučiamės lyg didžiausi nusikaltėliai“, – ašaras tramdydama praėjusią savaitę į „Bangos“ redakciją atėjusi atvirai kalbėjo keturių nepilnamečių mama.

Uoliai kovoja dėl gyvenamojo vagonėlio nugriovimo

Nuosavo būsto svajonė Veiviržėnuose gyvenančiai daugiavaikei šeimai atsigręžė teismų maratonais. Jų namus – gyvenamąjį vagonėlį, pasirodo esantį valstybinėje žemėje, įpareigojama nugriauti. Keturių vaikų mama mina atsakingų institucijų slenksčius ir viliasi, kad šeima nebus išmesta į gatvę. Savivaldybės atstovai „Bangą“ patikino, kad šį košmarą veiviržėniškiams padės išgyventi.

Geraširdžių nuomotojų neatsirado

Nuo 2007 iki 2015 metų A. V. ir jos keturi vaikai gyveno Vyskupiškių kaime, kol nuomos sutartis, nuomotojo prašymu, buvo nutraukta. Daugiavaikė mama kreipėsi į Klaipėdos rajono savivaldybę, Veiviržėnų seniūniją, prašydama jai suteikti socialinį būstą. Jį gyventoja geriausiu atveju būtų gavusi po 10-ties metų.

Veiviržėnų seniūnija padėjo ieškoti, kur apgyvendinti šeimą, tačiau neatsirado nė vietinio gyventojo, sutinkančio išnuomoti gyvenamąsias patalpas. Tad veiviržėniškės šeimai grėsė likti gatvėje.

Namams paėmė paskolą

Prieš dvejus metus A. V. nusprendė, kad nėra kitos išeities, kaip imti paskolą ir pirkti gyvenamąjį vagonėlį. Tačiau kur jį pastatyti? Veiviržėniškė pagalbos kreipėsi į vyriausios dukros močiutę S. B. Drauge su Veiviržėnų seniūnijos socialine darbuotoja ji vyko pas senolę prašydama jos sklype lesiti pastatyti naująjį būstą. Vėliau S. B. padovanojo A. V. visą turimą turtą. Mainais į jos priežiūrą iki mirties.

Daugiavaikė šeima vylėsi pagaliau turėsiantys nuosavus namus, užuovėją nuo visų gyvenimo audrų. Gyvenamasis vagonėlis – trys miegamieji, svetainė, virtuvėlė, tualetas ir dušas – tapo veiviržėniškių palaima.

Vagonėliui pirkti ir būstui įsirengti A. V. pasiėmė 5 000 Eur paskolą. „Naujuosius namus reikėjo apšiltinti, uždėti stogą. Nebuvo pečiaus, tad jam įrengti reikėjo statyti priestatą. Langus pirkau lizingu. Kas mėnesį už namo įrengimui pasiimtus finansinius įsipareigojimus moku daugiau nei 150 Eur“, – dėstė „Bangai“ daugiavaikė mama.

Pirtį užkūrė skundas

Smalsios gyventojų akys ir ašt­rūs liežuviai daugiavaikės šeimos gyvenimą pavertė košmaru. Naujakurius po pusmečio lyg žaibas iš giedro dangaus trenkė žinia, kad jie gyvenamąjį vagonėlį pasistatė nelegaliai. „Sulaukiau Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (toliau – Inspekcija) skambučio. Esą užgrobiau valstybinę žemę“, – gyvenimą aukštyn kojom apvertusios istorijos pradžią prisiminė veiviržėniškė.

Pasirodo, minėta Inspekcija gavo gyventojų skundą dėl daugiavaikės šeimos pasistatyto vagonėlio. Jį tirti imtasi uoliai. Dar 2015 metų spalio 9 d. buvo atliktas patikrinimas. „Neturėdama valstybinės žemės patikėtinio (Nacionalinės žemės ūkio tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos) sutikimo, neteisėtai II grupės statinį pastatė nesuformuotoje valstybinėje žemėje“, – verdiktą rėžė ekspertai. Šio pažeidimo pagrindu A. V. gavo privalomąjį nurodymą iki balandžio 9 d. nugriauti savo namus. Veiviržėniškės prašymu terminas pratęstas iki 2016 m. spalio 9 d.

Kreipėsi dėl sklypo įteisinimo

LR statybos įstatyme nurodyta, kad savavališkos statybos padariniai šalinami Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka. Tačiau valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti adekvačios teisės pažeidimui. Yra nuomonė, kad veiviržėniškės pastatytas vagonėlis atitinka būtinus kriterijus statiniui įteisinti. Antra, tai esmingai nepažeidžia suniteresuotų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų, todėl nustatyti procedūriniai pažeidimai gali būti ištaisomi gavus valstybinės žemės patikėtinio sutikimą, leidimą. Įteisinus žemės sklypą, pastatyto vagonėlio nebereikėtų nugriauti ir A.V. su šeima neprarastų namų. Tad keturių vaikų mama kreipėsi į Nacionalinę žemės ūkio tarnybą (NŽT). Tuomet išaiškėjo, kad žemės sklypą užleidusi 90-metė senolė pati ilgus metus gyveno nelegaliai. Tad ir daugiavaikės šeimos vagonėlis taipogi pastatytas ant valstybei priklausančios žemės. „Man nė minties nebuvo, kad gali būti nesutvarkyti dokumentai“, – pečiais gūžčiojo veiviržėniškė. Ji NŽT Klaipėdos rajono skyriui pateikė prašymą Veiviržėnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuoti namų valdos žemės sklypą. Po keturių mėnesių moterį pasiekė liūdna žinia. Pasirodo, Žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo paslaugų pirkimo-pardavimo sutarties kiekiai žemės sklypo plano sprendinių brėžinio rengimo darbams yra išnaudoti. Tad prašymo nagrinėjimas yra atidėtas iki šių metų antrojo arba trečiojo ketvirčio, kuomet bus sudarinėjama nauja sutartis. „Ji planuojama anksčiausiai rupgjūtį. O įteisinimo procedūros gali užtrukti nuo 3 iki 6 mėnesių. Tad minėtas žemės sklypo įteisinimas bet kokiu atveju nusikeltų į 2018 metus. Praėjusiais metais šios procedūros asmeniui atsiėjo apie 500 Eur“, – komentavo NŽT Klaipėdos skyriaus vyriausioji specialistė Vilma Pabrėžienė. Apie tokią prabangą keturių vaikų mamai tik pasvajoti.

Padavė į teismą

Taigi veiviržėniškė gyvenamojo vagonėlio, atstojančio šeimai namus, visgi nenugriovė, o NŽT sutikimo dėl naudojimosi valstybine žeme teisės aktų nustatyta tvarka negavo. Dėl nurodymų nevykdymo inspekcija kreipėsi į teismą. Prašyta įpareigoti A. V. per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo nugriauti vagonėlį. Jei šio reikalavimo neįvykdys – leisti Inspekcijai (ieškovei) nugriauti patiems, o patirtas išlaidas išsireikalauti iš 4 vaikų mamos. Šiuos veiksmus inspekcija grindė spalio 9 dieną vykdyto patikrinimo rezultatais. Esą keturių vaikų mama turėjo pakankamai laiko parengti namų valdos žemės sklypo formavimo projektą ir įgyti atitinkamą valdymo ar naudojimo teisę į minimą žemės sklypą. O 3 mėnesiai – pakankamas laikotarpis namams nugriauti. Su šiuo ieškiniu sutiko ir jam pritarė į bylą Inspekcijos prašymu kaip trečiasis asmuo įtraukta NŽT. Ji teismui pateikė išvadą, kad namų valdos žemės sklypas gali būti suformuotas ne tik žemės reformos projekto papildymo metu. Gyventoja turi teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą. „Tai truktų apie pusmetį, tačiau būtų 400–500 Eur brangiau“, – „Bangai“ komentavo V. Pabrėžienė. Negana to, Inspekcija pareikalavo taikyti griežtesnę administracinę atsakomybę: A. V. skirti 330 Eur baudą už administracinį nusižengimą. Anot jų, A. V. kliudė įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą ir atlikti pareigas.

Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėja Asta Matulevičienė sausio 5 d. pasiūlė bylą užbaigti pasirašant taikos sutartį, tačiau Inspekcija (ieškovė) nesutiko.

Ketvirtadienį „Bangai“ susisiekus su Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Teisės ir bendrųjų reikalų skyriaus vedėja Renata Kleponiene, ši susidariusios situacijos nekomentavo, o pažadėtų viešųjų ryšių atstovės kontaktų žurnalistė taip ir nesulaukė.

Teprašo pratęsti terminą

Anot A. V. atstovaujančio advokato Donato Lengvino, aplinkybės, kad vagonėlis pastatytas pažeidžiant teisės aktuose nustatytą tvarką, prieš statant ir įrengiant A. V. tuomet nebuvo žinomos. „Net ir pakankamai apdairus ir atidus asmuo nepagalvotų, kad žemės sklypas, kuriame pastatytas vagonėlis, nepriklauso močiutei, kuri leido juo naudotis. Mano nuomone, terminas neproporcingai griežtas, o laikotarpis, per kurį prašoma nugriauti, atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, pernelyg trumpas. Šis siūlymas prasilenkia su prioritetinio vaiko teisių ir interesų apsaugos gynimo principu. Taip būtų pažeidžiamos nepilnamečių vaikų teisės ir teisėti interesai į saugią aplinką ir pilnavertę vaikystę“, – įsitikinęs advokatas. Jis teismui teikia prašymą terminą dokumentų tvarkymui pratęsti iki 24 mėn. Juolab kad dėl žemės sklypo, kuriame stovi vagonėlis, įforminimo pradėtos teisinės procedūros. Byla bus nagrinėjama kovo 29 d. Klaipėdos rajono apylinkės teisme.

„Kad tik duotų nors metus! Suremsime pečius ir surinksime reikiamą sumą žemės sklypui įforminti. Seniūnija nepaliks šios šeimos likimo valiai. Kovosime iki galo už daugiavaikę šeimą“, – ryžtingai „Bangai“ sakė Veiviržėnų seniūnė Edita Sluckienė. Ji pastebėjo, kad seniūnijoje nemažai gyventojų, teisiškai neįforminusių žemės sklypų. Vadinasi, jie taip nelegaliai naudojasi valstybine žeme. „Tikiuosi, kad ši pamokanti istorija gyventojus privers susimąstyti ir laiku pasirūpinti dokumentų tvarkymu“, – vylėsi seniūnė.

Savivalda palaiko

Nors A. V. dirba, tačiau šeimos materialinė padėtis itin sunki. Ji viena augina keturis nepilnamečius vaikus. Anot E. Sluckienės, jie puikiai išauklėti, mandagūs. O jų mama – darbšti, tvarkinga ir labai rūpestinga. Šeima nėra buvusi įtraukta į socialinės rizikos šeimų sąrašą. Tik vedina skurdžios buities į seniūniją kreipiasi dėl vienkartinės pašalpos. „Mama puikiai sutaria su kaimynais. Prižiūri ir rūpinasi šalia gyvenančia vieno iš vaikų močiute. Nesame gavę nė vieno nusiskundimo dėl šios šeimos“, – atsiliepė seniūnė.

Teismas nusprendė, kad yra pagrindas įtraukti į bylą rajono Savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių. Jis iki kovo 24 d. teismui turi pateikti išvadą apie šią šeimą. Minėto skyriaus vyriausiasis specialistas Valdas Rimkus „Bangai“ patvirtino, kad A. V. nuoširdžiai stengiasi vardan vaikų gerovės. Jis įsitikinęs, kad šiai šeimai blaškymosi ir nežinios jau pakanka. Mat jie niekuomet neturėjo nuosavo būsto. Vagonėlio nugriovimas ir šeimos gatvėn išmetimas palaužtų tiek mamą, tiek jos auginamus keturis vaikus. Juolab kad nutarimo, jo manymu, nesilaikyta dėl objektyviai susiklosčiusių priežasčių. Tad Vaiko teisių apsaugos skyrius teismui teiks rekomendaciją pratęsti terminą žemės sklypui įteisinti. „Kitu atveju tai prilygtų didžiuliam žingsniui atgal. Išmesti daugiavaikę šeimą į gatvę – ne išeitis. Pats ieškosiu žmonių, galinčių paremti į gyvenimą besikabinančią šeimą“, – kalbėjo V. Rimkus.

KOMENTARAS

• Violeta Riaukienė, Klaipėdos rajono Savivaldybės mero pavaduotoja:

  – Savivalda šios šeimos likimo valiai nepaliks. Būtinai nuvyksiu susipažinti su A. V. ir keturiais jos vaikais. Visuomet žvelgiu realybei į akis. Tad konkrečiai susipažinusi su situacija išsiaiškinsiu, kokia šiuo metu pagalba daugiavaikei šeimai yra įmanoma ir būtiniausia. Sutelksime visas grandis: seniūniją, Savivaldybę ir bendruomenę vardan 4 nepilnamečių gerovės. Pagal galimybes padengsime bent dalį sumos, reikalingos žemės sklypui įteisinti.