Meilę Lietuvai sūnums skiepija nuo mažens

O. Lukaitė-Žutautienė su sūnumis kūrybiškai švenčia valstybines šventes.

Šlapšilės kaime, Dauparų-Kvietinių seniūnijoje gyvenančių Orintos ir Vykinto Žutautų, auginančių 3 sūnus, namuose valstybinės šventės tokios pat svarbios ir laukiamos, kaip ir šeimos. „Mes bandome vaikus auklėti patriotiškai, kad jie žinotų, kas yra Lietuva, mūsų Tėvynė“, – kalbėjo O. Lukaitė-Žutautienė.

Valstybės gimtadieniui – ne tik trispalvės

„Mūsų sūnūs žinojo ir laukė 99-ojo Lietuvos gimtadienio“, – šypsodamasi pasakojo O. Lukaitė- Žutautienė, su vyru Vykintu auginanti Arkadijų (8 m.), Edviną (5 m.) ir Herkų (3 m.). Vasario 16-ąją Orinta pasiūlė savo sūnums pagaminti ir nuspalvinti trispalves vėliavėles. „Išmoko spalvinti ir mūsų mažasis Herkus, – džiaugėsi mama. – Vasario 16-ąją visi mūsų namų langai pražydo trispalvėmis.“

Tądien Orinta papasakojo savo vaikams apie Lietuvos istoriją, nors antrokas Arkadijus jau buvo girdėjęs mokykloje. Jis viskuo domisi – anksčiau už kitus bendraklasius išmoko „Tautišką giesmę“. Mama taip pat paruošė vaikams šventinius pietus, o po to važiavo pasidairyti po šventinius Gargždus. „Sūnūs atkreipė dėmesį, kad mieste gatvių žibintai papuošti tautiniais akcentais“, – šypsojosi Orinta.

Ji prisiminė, jog pernai Kovo 11-ąją savo sūnelius aprengė žaliais, geltonais ir raudonais marškinėliais – imitavo valstybingumo ženklą – trispalvę, ir namuose surengė fotosesiją.

Be užsienio tik egzistuotų

Šiemet šeima irgi kūrybiškai švęs šią valstybinę šventę. Tačiau ir dabar nebus tėvelio. Šiuo metu jis uždarbiauja Amerikoje ir grįš po pusantro mėnesio.

Žutautai, kaip ir dauguma šalies šeimų, be uždarbio užsienyje tik egzistuotų – nei būrelių vaikams, nei koncertų, nei skanesnio kąsnio. Šeima turi finansinių įsipareigojimų bankui. Vykintas, įgijęs vadybininko specia­lybę, nagingas medžio darbų meistras, anksčiau uždarbiavo Norvegijoje, Švedijoje, o šiuo metu – už Atlanto. Grįžęs pabūna namuose su šeima mėnesį, kitą ir vėl išvyksta. Visi rūpesčiai vaikais ir namais lieka Orintai. Ar dėl to nepyksta ant Lietuvos?

„Bandau nesieti politikos ir Lietuvos valstybės, istorijos“, – atsakė O. Lukaitė-Žutautienė. Tačiau priekaištų valdžiai negailėjo. „Jaunoms šeimoms, ypač auginančioms daugiau vaikų, labai sunku. Vaiko pinigai – juokingi. Jokio valdžios rūpesčio nejaučiame. Atrodo, kad valdžia daro viską, jog žmonės paliktų Lietuvą“, – apgailestavo pašnekovė.

Ji neseniai Gargžduose įkūrė siuvimo ateljė – turi darbo vietą. „Man reikėjo išsinuomoti patalpas, įsigyti siuvimo mašinas, kitus reikmenis, verslo liudijimą ir kita. Dar nieko negavusi, turėjau daug pinigų išleisti. O juk girdime, kad užsienyje kuriantiesiems verslą daug lengvatų“, – kalbėjo Orinta.

Svajonė – būti kartu

O. Lukaitė-Žutautienė sakė, kad šeima išsiverčianti tik todėl, kad vyras gali užsidirbti užsienyje. Orinta prisipažino, jog visokių minčių užklysta apie emigraciją. „Juk visą gyvenimą negyvensime atskirai. Mūsų svajonė – gyventi kartu, kaip Europoje. Susirinkti visiems prie bendro stalo ne tik švenčių dienomis. Dabar tėtis gyvena svetur – mes jo labai pasiilgstame. Sūnums reikia, kad šalia būtų tėtis – kalbėtis per skaipą neužtenka“, – dėstė Orinta.

Ar norėtų, kad užaugę vaikai emigruotų?

„Girdžiu, kaip vyresnės moterys skundžiasi, kad vaikams su anūkais sugrįžus iš užsienio, su šiais lietuviškai nesusišneka. Skaudu, – sakė Orinta. – Tačiau vaikai patys pasirinks kelią. Mes juos stengiamės auklėti patriotiškai.“