Mažųjų lūpose suskambo žemaitiškos kalbos grožis

Siekdamos saugoti regiono tautinį tapatumą bei įprasminti savo kalbą, kai kurios Žemaitijos savivaldybės 2024-uosius buvo paskelbusios Žemaitiško rašto metais. Prie šios gražios iniciatyvos prisijungė ir du etnografinius regionus istoriškai jungiantis Klaipėdos rajonas, ta proga paruošęs turtingą minėjimo programą. Jos dalimi tapo ir etninės kultūros projektas „Keravuokem žemaitėška žuodi“, praėjusį antradienį sudėliojęs paskutinius savo akcentus.
Baigiamasis renginys
„Tuos žaliuosės pėivas, mėškā slėpiningi tau šėrdi pagluosta kāp muotinas ronkas. Upieliu skriadriūju pakrontės žavingas, kor paukštē greitsparnē pavasarēs lonka. Vo brongi i miela šalis Žemaitėjas, kas gal nepamėltė tū tava gražībiu? Sugrīnžus i šėrdi jau nieka nebėjė, patīrusi džiaugsma, meilė barėbė“, – tokiais žodžiais praėjusį antradienį Klaipėdos rajono etnokultūros centre vykusią žemaitiškam žodžiui skirtą šventę, kuria užbaigtas projektas „Keravuokem žemaitėška žuodi“, pradėjo renginio vedėjos Virginija Martyšienė ir Giedrė Kasparavičienė – Gargždų lopšelio-darželio „Naminukas“ pedagogės.
Pasveikinusios į baigiamąjį renginį atvykusį mažųjų žemaičių kalbos puoselėtojų būrį, jų mokytojas bei tėvelius, vedėjos pasidžiaugė ir svečiais, tarp kurių – Klaipėdos universiteto Humanitarinių mokslo fakulteto Lietuvių kalbos katedros docentė dr. Jūratė Lubienė, Klaipėdos rajono savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Irena Barbšienė ir Klaipėdos rajono švietimo centro direktorė Virginija Kazakauskienė.
Renginyje dalyvavo ir Klaipėdos rajono etnokultūros centro režisierė Vida Norvaišytė, perdavusi įstaigos vadovo Jono Tilviko sveikinimus bei pasidžiaugusi iš įvairių įstaigų į Dovilus suvažiavusių darželinukų aprangos – tautinių kostiumų – grožiu ir iš vaikų lūpų gražiai besiliejančia žemaičių tarme. „Ir toliau saugokime žemaitišką žodį bei puoselėkime savo kalbos grožį“, – linkėjo režisierė.
Jai antrino ir viešnia iš Klaipėdos universiteto, pasekusi vaikams pasaką be galo. Mažieji jos klausėsi įtempę ausis, kol suprato, kad istorija – be pabaigos.
Žavėjosi mažųjų pasirodymais
Pasakas sekė ir patys darželinukai, dovanoję publikai išties įsimintiną programą, kurioje – ne tik žemaitiškos pasakos ir porinimai, bet ir dainos. Suaugusieji su susižavėjimu stebėjo mažuosius renginio dalyvius, prabilusius žemaičių kalba. Įdomiausia, kad vieni darželinukai žemaitiškus tekstus bėrė it žirnius, o kitiems reikėjo gerai palaužyti liežuvį, kol ištarė vieną ar kitą sudėtingesnį žodį.
Publiką pasirodymais džiugino vaikai iš Gargždų lopšelių-darželių „Naminukas“ ir „Ąžuoliukas“, Dovilų pagrindinės mokyklos ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo skyriaus bei šios įstaigos skyriaus Šiūpariuose.
Kol kolektyvai ruošėsi savo pasirodymams, renginio vedėjos susirinkusiesiems priminė apie žemaičių tvirtybę, svarbiausius Žemaitijos istorijos akcentus. Nepamiršti ir žinomiausi žemaičiai, tarp kurių – Mikalojus Daukša, Motiejus Valančius, Vytautai Rumšos. „Žemaičių tarmė yra nacionalinis paveldas, kuris mums suteikia stiprybės, išskirtinumo“, – V. Rumšos vyresniojo žodžius priminė vedėjos, netrukus pakvietusios darželinukus į žaidimą, kurio metu reikėjo atspėti, kaip žemaitiškai vadinasi parodyti daiktai. Visi liko nustebę, kad mažieji vieni už kitus garsiau šaukė: „viedrālis, spragėls, pruosos…“
Kvietė daug renginių
Doviluose šurmuliavęs renginys – tik vyšnaitė ant didelio projekto „Keravuokem žemaitėška žuodi“, kurį rengė Gargždų lopšelis-darželis „Ąžuoliukas“, Dovilų pagrindinės mokyklos ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo skyrius, Klaipėdos rajono švietimo centras ir Klaipėdos rajono etninės kultūros centras, o iš dalies finansavo Klaipėdos rajono savivaldybė, torto. Viso projekto metu vyko daugybė renginių ir veiklų, į kurias įsitraukė tiek vaikai, tiek suaugusieji, kurie nėra abejingi žemaitiškam žodžiui, jo puoselėjimui ir išsaugojimui. Minint Žemaitiško rašto metus, per kuriuos įgyvendintas penkias įstaigas suvienijęs projektas, buvo galima pasiklausyti dr. J. Lubienės motyvuojančios paskaitos „Keravuokem žemaitiu kalba“, dalyvauti edukatoriaus Jono Kavaliausko edukaciniuose užsiėmimuose, kurių metu susipažinta su autentiška praeitimi, tradicijomis, žaidimais, muzikos instrumentais, jų gamyba. Vyko ir teminė savaitė, skirta žemaitiškai šnekai. Jos metu mokytojai su vaikais aptarė žemaičių kalbos savitumą, gyvenimo būdą bei tradicijas, kurios atsispindėjo kūrybiniuose darbuose. O kur dar žemaitiškų pasakų skaitymai, parodos ir kiti renginiai bei užsiėmimai.
„Tegol kėkvėns ištarts žuodis, kėkvėina žemaitėška frazė īkvep sugrīžtė pri sava šaknū“, – akcentuota ne vieno renginio metu.
Gintarė KARMONIENĖ
Autorės nuotr.





