Žemaitiški skaitymai į Vėžaičius kvietė antrą kartą
Vėžaičių kultūros centro scenoje praėjusį šeštadienį skambėjo žemaitiški eilėraščiai, proza ir net dainos. Į antrus metus iš eilės vykusį meninio skaitymo konkursą-šventę „Žemaitėjė žuodie ėr šėrdie“ rinkosi ir vaikai, ir suaugusieji, ir dalyviai, ir žiūrovai. Keturi skirtingų amžiaus grupių skaitovai, pelnę pirmąsias vietas, dalyvaus kitą savaitę Skuode vyksiančiame regioniniame konkurse „Skaituom žemaitėškā“.
Atskleisti gimtosios tarmės grožį
„Dalyvauti meninio skaitymo konkurse-šventėje „Žemaitėjė žuodie ėr šėrdie“, kuris yra Vėžaičių kultūros centro etninės kultūros puoselėjimo projekto „Palėkėms kāp atradėms“ dalis, galėjo bet kuris Klaipėdos rajono gyventojas – ir vaikai, ir suaugusieji. Iš viso užsiregistravo daugiau nei dešimt dalyvių. Parodyti gimtosios tarmės grožį, skatinti kalbėti tarmiškai, saugoti ir puoselėti papročius – vienas iš mūsų tikslų, todėl džiaugiamės, kad į antrą kartą vykusį renginį registravosi įvairaus amžiaus dalyviai“, – sakė Vėžaičių kultūros centro direktorė, Klaipėdos rajono žemaičių draugijos pirmininkė Diana Ciparienė, turinti tikslą ir kitąmet organizuoti žemaitiškus skaitymus.
Vėžaičių kultūros centro scenoje garbinga vieta buvo skirta ir žemaitiškų knygų parodėlei, ir Žemaitijos bei Vėžaičių kultūros centro vėliavoms.
Daugiau nei mėnesį raginę registruotis dalyvius, pasiruošusius skaityti žemaitiškus eiliuotus ar prozos kūrinius, renginio organizatoriai pakvietė ir svečių. Dainuojamosios poezijos atlikėjai iš Skuodo Živilė Mackevičiūtė ir Vaidas Minelga dar kartą patvirtino: žemaičių kalba dainuojamos dainos skamba įkvepiančiai, subtiliai ir jautriai. Kaip Vėžaičių kultūros centro scenoje skambėjo žemaitiškai skaičiusiųjų kūriniai, plojimais vertino žiūrovai, o komisija skyrė ir vietas.
Gausiausia – pradinukų grupė
Žemaitiškų skaitymų konkurso-šventės „Žemaitėjė žuodie ėr šėrdie“ dalyviai buvo suskirstyti pagal amžių į keturias grupes. Konkurencijos nebuvo pačiam jauniausiam 6 metų Rokui Toleikiui iš Slengių mokyklos-daugiafunkcio centro. Rokui, kurį ruošė mokytoja Edita Mockienė, į sceną teko žengti pirmam, tačiau tai skaitovo neišgąsdino. Jam teks garbė dalyvauti ir regioniniame konkurse Skuode.
Gausiausia buvo 1–4 klasių grupė – 7 dalyviai, iš kurių net 6 – Vėžaičių pagrindinės mokyklos mokiniai. Gabiją Daubaraitę ir Almantą Grikšą ruošė mokytoja Ingrida Katauskienė, Gaudrę Karaliūtę, Gretą Mažeikaitę ir Liepą Lankutytę – mokytoja Daiva Garbenčiūtė-Juškienė, Urtę Surplytę – Vėžaičių kultūros centro darbuotoja Ramutė Pozingienė. Šioje amžiaus grupėje pirmąja vieta (beje, kaip ir pernai) įvertinta Plikių Ievos Labutytės pagrindinės mokyklos antrokė Luknė Grigalauskaitė, kurią konkursui ruošė mokytoja Rita Domarkaitė. Luknė drąsiai ir įtaigiai skaitė Irenos Stražinskaitės-Glinskienės kūrinį „Pagrondoks“.
Vienintelė 5–9 klasių grupėje skaitovė Noja Valaikaitė iš Gargždų „Kranto“ progimnazijos (mokytoja Lina Pilkaitienė) – irgi ne naujokė žemaitiškų skaitymų scenoje. Jai, kaip Rokui ir Luknei, irgi teks dalyvauti regioniniame konkurse Skuode, kur žemaitiškai seks lietuvių liaudies pasaką „Apie poną, kuris norėjo dieną pailginti“.
Į sceną – ir su savo kūryba
Renginio vedėja D. Ciparienė sakė tiesą, kad klausantis skaitovų liūdėti nebus kada. Puikiai klausytojus nuteikė įvairių autorių tekstai apie Žemaitiją, rudenį, zuikį ir kiti, kuriuos jaunieji konkurso dalyviai, ruošdamiesi konkursui-šventei, padedami savo mokytojų, gludino ne vieną dieną. Ne mažiau pastangų reikėjo ir sceninės, ir gyvenimiškos patirties sukaupusioms suaugusiųjų grupės skaitovėms, kurios atsiskleidė ir kaip kūrybiškos asmenybės. Vėžaitiškė Vilija Lukauskienė, Gargždų „Kranto“ progimnazijos direktorė, skaitė du kūrinius – Alekso Girdenio „Tatā gīvenėms“ ir savos kūrybos – „Mažos gīvenėms“. Konkursui gargždiškė Stefa Zonienė sukūrė nuotaikingą pasakojimą „Gerė darbā“, o vyriausia konkurso-šventės dalyvė iš Stučių kaimo Genovaitė Pareigienė savo prisistatymu ir eilėmis tarsi apibendrino žemaitiškus skaitymus – savo gimtąją tarmę lengviau saugoti, kai šalia jauti kitą žemaitį.
Pirmąją vietą komisija (pirmininkė – Klaipėdos universiteto mokslininkė, kalbininkė doc. dr. Jūratė Lubienė, narės – Vėžaičių pagrindinės mokyklos direktorė Dalia Baliutavičienė ir „Bangos“ laikraščio korektorė-išleidėja Laima Šveistrytė) iš šių skaitovių grupės skyrė V. Lukauskienei.
Puoselėtojai verti padėkų
„Važiuodama į Vėžaičius žinojau, kad puikūs čia žmonės, bet kad tokie, nebūčiau nė sapne susapnavusi. Žemai lenkiuosi tiems vaikuteliams, kurie taip gražiai žemaitiškai kalbėjo, dar žemiau lenkiuosi jų tėveliams, mamytelėms, tetukams, bočeliams ir babytėms, katrie išmokė tuos vaikus taip kalbėti, ir mokytojams, kurie pasakė, kad tai yra didelė vertybė“, – emocingai dėstė komisijos pirmininkė J. Lubienė, išleidusi ne vieną knygą apie tarmes. Ji atkreipė dėmesį, kad tarmė paskatina visus sueiti į kupetą ir padaro vienos bendruomenės, vienos šeimos žmonėmis.
„Norėtųsi kitąmet Vėžaičiuose trečią kartą vyksiančiuose žemaitiškuose skaitymuose sulaukti skaitovų ir iš rajono gimnazijų, pagrindinių mokyklų, kurios šiemet nedalyvavo“, – vylėsi žemaičių kalbos puoselėtoja, projekto „Palėkėms kāp atradėms“, kurį remia Klaipėdos rajono savivaldybė, sumanytoja D. Ciparienė. Jos nuomone, tokiose šventėse-konkursuose pralaimėjusių nėra. „Ugdoma ir puoselėjama kalba, kuri yra viena didžiausių žmogaus identitetą apibrėžiančių duotybių. Dalyviai, nugalėję jaudulį, patiria jiems skirtų žiūrovų aplodismentų lietų. Ugdoma scenos kultūra, atrandamos asmenybės ir talentai. Klaipėdos rajonas, turėdamas du etnosus, gali didžiuotis galimybe puoselėti ir mėgautis abiem“, – dėkodama Klaipėdos rajono savivaldybei, dalyviams, mokytojams, žiūrovams ir komisijai, sakė D. Ciparienė.
Jurga DRUNGILAITĖ
Autorės nuotr.
