Drevernoje Rudens lygė priminė baltų tradicijas

Autentiškas savo krašto tradicijas sauganti Dreverna tapo ištikima Rudens lygės šventei. Savaitgalį į marių uostelį svečiai rinkosi iš visos Lietuvos. Liaudies folkloro motyvai tuokart skleidėsi teatre, šokiuose, dainose ir net pirtyje. Tad organizatoriai jau puoselėja naujas viltis – galbūt ateityje Rudens lygiadienį draugiškai bus galima minėti abiejuose marių krantuose.

Senovės lietuviai per rudens lygę džiaugdavosi derliumi, dėkodavo dievui Žemininkui, aukodavo jam gyvulius. Aukoti atvesdavo po gyvulių porą: veršiuką ir telyčią, aviną ir avį, ožį ir ožką, paršą ir kiaulę, gaidį ir vištą, žąsiną ir žąsį. Kaip teigiama XVI a. dokumentuose, ypač dažnai šiai dievybei būdavo aukojamas ožys, kuris laikytas vaisingumo simboliu. Apie rugsėjo 22–23 d. visame Žemės rutulyje dienos ir nakties trukmė tampa vienoda. Nuo šios dienos šiauriniame pusrutulyje naktis tampa ilgesnė už dieną. Pietiniame pusrutulyje atvirkščiai – diena tampa ilgesnė už naktį. Šviesųjį paros periodą iš savo krašto palydėti Drevernoje kvietė asociacija „Krikragaa“, Drevernos kultūros namai ir Klaipėdos etnokultūros centras. Organizatoriai tikina, kad tai – kūrybinis darbas, mat šventė antrą kartą organizuota iš jaunatviško entuziazmo, kultūros darbuotojų, bendruomenės palaikymo ir simbolinės Klaipėdos rajono savivaldybės paramos. Pavieniai žmonės prie šios praeityje ypač vertintos datos irgi prisideda iš idėjos.

Šio minėjimo koncepcija ypač džiugina liaudiškais elementais. Norima apjungti įvairių kultūros, meno sričių atlikėjus, suteikti galimybę susipažinti, pasikeisti patirtimi, ieškoti renginio idėjos sąlyčio taškų bendroje kūrybinėje plotmėje. Todėl programoje dalyviai rado tradicinio folkloro elementų: šokių, dainų ir muzikos, teatro – spektaklių ar teatralizuotų veiksmų, šiuolaikinio meno – instaliacijų ar parodų, kino – animacijos seansų ir net sveikatinimosi elementų – pirties ceremonijų.

Vienas iš ryškiausių renginio veiksmų – nendrinės skulptūros senajame uoste deginimas. Kita svarbi dalis – tradicinių šokių naktis, sutraukianti didelį būrį tradicinių šokių mėgėjų, entuziastų iš visos Lietuvos ir užsienio.

„Tie, kurie dalyvavo: dainavo, šoko, oželį apraudojo ir jį išeinančiai Saulei paaukojo, neleis pameluoti – šventė buvo išties įspūdinga! Senojoje prieplaukoje karaliavo jaunimas, rengti teatriniai performansai, dailės parodos, kūrenta pirtis. Laivadirbio J. Gižo sodyboje rodytas Agluonėnų klojimo teatro spektaklis, visoje Drevernoje šurmuliavo muzikantai iš Estijos, Latvijos, Baltarusijos, Kauno, Vilniaus, Klaipėdos, dainininkai iš Priekulės ir savi – dreverniškiai. Šokių akcija „Visa Lietuva šoka“ čia pratęsta, mat tradiciniai liaudiški šokiai vyko visą naktį. Viso šio šurmulio rezultatas – skulptūra, kurią laivu nugabenome kaip Drevernos kranto ugnelę į Juodkrantės krantą“, – įspūdžiais dalijosi organizatoriai.

Dreverniškiai jau turi ateities viziją – tai kultūrinė abiejų Kuršių marių krantų jungtis – kartu paminėti Rudens lygiadienio virsmą.

Eglė ŽADEIKYTĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių

Skip to content