Daukšaitiškiai bunda iš priverstinio sąstingio
Išpuoselėtas Daukšaičių kaimo centras ir šiemet traukia akį. Viešąją erdvę tvarko būrelis bendruomenės savanorių, platindami grožio virusą. Juo užsikrėtę čia esančių įstaigų darbuotojai, verslininkai, gyventojai neatsilieka gražindami savo aplinką. Atnaujintoje tinklinio aikštelėje vakarais pilna vaikų, prie parduotuvės – pirkėjų automobilių. Po pandemijos gyvenimas pamažu grįžta į senas vėžes.
Gražią erdvę prie savo parduotuvės kurdami Erika ir Algis Šliaužiai prisideda prie Daukšaičių kaimo centro puoselėjimo.
Pradėti iš naujo
Jaukus Daukšaičių kaimo centras su žalia erdve, įsiremiančia į kaimynystėje esantį verslininkų įrengtą alpinariumą, gyventojų sukurtą grožio salelę, kursto tikėjimą, jog čia netrūksta bendrystės, pasitikėjimo, optimizmo. „Bendruomenė dirba, aplinką gražina kartu su daugiafunkcio centro, bibliotekos, medicinos punkto darbuotojais, parduotuvės savininkais. Buvome sutvarkę ir pušynėlį, kuris yra valstybinėje žemėje“, – atskleidė asociacijos „Daukšaičių pušynėlis“ pirmininkas Viktoras Toleikis. Jo manymu, bendruomenei užkrauta per didelė našta – kaimui reikia daugiau aukštesnių institucijų dėmesio ir paramos, reikia mažinti atskirtį tarp kaimo ir miesto. Viską pasidaryti savo jėgomis ir lėšomis nėra paprasta – vadovas jaučiasi išsunktas. „Už dyką dirbti visų labui nedaugelis nori, – patikino V. Toleikis. – Yra grupelė entuziastų, kurie neatsisako – būtų geriau, jeigu atsirastų daugiau savanorių.“
Atrodo, vasarai atėjus gyvenimas grįžta į įprastas vėžes. „Buvome susistygavę, susidėlioję planus, bet viską sugriovė pandemija. Tai atvėsino entuziazmą – sunku pradėti iš naujo, reikia įsivažiuoti, – kalbėjo V. Toleikis. – Tikimės, kad pavyks surengti vasaros šventę, vėliau – Mindaugines.“
Grožis užkrečiamas
Jeigu teatras prasideda nuo rūbinės, tai kaimo parduotuvė – nuo jos prieigų. Važiuojant Daukšaičiuose pro parduotuvę „Aibė“ stebina gėlynai, augalų, akmenų kompozicijos, skulptūros. Neatpažįstamai keičiasi ir pastatas, kurio fasadas baigiamas apklijuoti prabangiomis plytelėmis. Kaip nesusiviliosi užeiti, o kas yra viduje? „Iš tiesų apie 30 proc. mūsų pirkėjų – pravažiuojantys žmonės“, – sakė parduotuvės savininkai Erika ir Algis Šliaužiai, laistydami gėlyną. O automobiliai suko ir suko prie „Aibės“ į trinkelėmis išklotą aikštelę. Visa teritorija prie parduotuvės sutvarkyta, išgražinta, gėlėmis, meniniais akcentais papuošta. Ne savo teritorijoje verslininkai įrengė alpinariumą, kuris gražiai įsikomponavo į bendruomenės viešąją erdvę, kurioje žaliuoja pušys. Puiki dermė. „Veja rūpinasi bendruomenės pirmininkas V. Toleikis, kartais pjaunu aš. Padeda ir kiti kaimo vyrai, norintys, kad čia būtų gražiau. Nuoširdžiai tvarkosi, tuo užkrėsdami ir aplinkinius“, – dėstė A. Šliaužys.
Jis džiaugėsi, kad kaimynystėje esančio daugiabučio gyventojas Gintautas Jasas su žmona Terese sukūrė jaukų kampelį. Šalia medelių puikiai dera išmoninga kompozicija: ant seno kelmo žydi gėlės. Ir ši erdvė gražiai įsilieja į bendruomenės viešąją erdvę. „Algis velka akmenis, o žmona sodina gėles. Abu turi skonį“, – pagyrė A. Šliaužys.
Jis patenkintas, bendrą kalbą radęs su kitu kaimynu anapus parduotuvės, gyvenančiu senutėliame pastate. „Sklypo paribyje abu pasodiname tujų, kad nereikėtų tvoros. Bet šeima gražiai tvarkosi ir savo teritorijoje“, – sakė verslininkas.
Jis patikino, jog daugelio sodybų šeimininkai tvarko savo aplinką, todėl gražu ne tik kaimo centre.
Vizitinė kortelė
Galėtum ir neklausti, kas traukia žmones į šią kaimo parduotuvę? „Gera aura. Čia dirba geri darbuotojai, – šypsojosi Erika ir Algis Šliaužiai. – Nereikia manyti, jog kaimo žmogui užtenka šlapdešrės – jis nori gerų produktų.“
Jau 20 metų veikianti jų parduotuvė įgijo pirkėjų pasitikėjimą. Čia perka ne tik daukšaitiškiai, verslininkų teigimu, užsuka iš Veiviržėnų, Šalpėnų, Švėkšnos, atvažiuoja iš Gargždų ieškodami kitoniškų, kokybiškų maisto produktų.
„Turime išskirtinių, kurių nerasi prekybos centruose – mėsos gaminių užsisakome iš Suvalkijos įmonės, Plungės, Mažeikių. Vis ieškome naujų tiekėjų, nes žmonėms nusibosta ta pati produkcija, – dėstė A. Šliaužys. – Pagarbiai elgiamės su visais pirkėjais, ypač su vaikais, jaunąja pirkėjų karta.“
Verslininkas patikino, jog prie parduotuvės niekas negeria alaus – čia nėra stalo, kaip įprasta kaime. Bet, anot pašnekovo, ir nebėra norinčiųjų su buteliu prie jo sėdėti. Visi, kas nori dirbti, įsidarbinę – Švėkšnoje, Veiviržėnuose ir kitur. Bet ir čia pat yra rimtas darbdavys rimtiems vyrams. Parduotuvės savininkai senokai ieško dviejų darbuotojų, bet nesėkmingai. „Mūsų parduotuvėje salės darbuotoja „į rankas“ gauna daugiau nei 600 eurų. Gink Dieve, jokių vokelių“, – tvirtino pašnekovas.
Parduotuvė priklauso „Aibės“ prekybos tinklui. „Dabar mums tapo lengviau dirbti, – atskleidė A. Šliaužys. – Per karantiną 30 proc. sumažėjo apyvarta vien dėl to, kad buvo apribotas judėjimas. Bet paramos nesikreipėme – išgyvename iš savo resursų, praėjusį rudenį pradėjome remontuoti parduotuvės fasadą.“
Ateityje planuoja atlikti remontą pastato viduje, kad galėtų įrengti taromatą užstatinei tarai supirkti. Jos nėra aplinkiniuose miesteliuose, nors tai būtų patogumas gyventojams. Kaimui reikia ir vaistinės, bet visų planų verslininkai nenorėjo atskleisti.
Virginija LAPIENĖ
Autorės nuotr.
