Klaipėdos rajonas – krepšinio čempionų kalvė
Po virtinės sunkių rungtynių universiadoje, kai jų lemtis nebūdavo aiški iki paskutinės sekundės, lietuviai krepšininkai išplėšė pasaulio aukso medalius. Įspūdingos pergalės skonis iki šiol nepamirštas!
Kai „Bangos“ skaitytojams papasakojome apie gargždiškį Donatą Tarolį, parvežusį aukso medalį iš Taivane vykusios pasaulio studentų vasaros universiados – olimpinių žaidynių, atsiliepė dar du Lietuvos studentų krepšinio rinktinės čempionai, kilę iš… mūsų rajono! Teisingiau ne patys atsiliepė, bet pranešė jų didžiausi gerbėjai – tėvai. Tai antrasis „auksinės“ rinktinės treneris Marius Tamolis ir vienas rezultatyviausių žaidėjų Evaldas Šaulys. Nors nuo universiados jau pralėkė nemažai laiko, pergalės skonį mūsų krepšininkai dar tebejaučia taip, lyg viskas buvo vakar. Šaunius vyrus užaugino jų šeimos, krepšinio aistra, meile sportui uždegė, išugdė rajono fizinio lavinimo mokytojai ir treneriai.
„Auksinės“ komandos treneris – iš Kiškėnų
Kalbiname antrąjį komandos trenerį Marių Tamolį, su šeima gyvenantį Kiškėnų kaime, Dovilų seniūnijoje.
– Prisiminkime tas saldžias pergalės akimirkas, kai ant garbės pakylos Taipėjuje (Taivanas) lietuvių studentų krepšinio rinktinei buvo užkabinti aukso medaliai. Kaip jūs, antrasis komandos treneris, prisidėjote prie pergalės?
– Manau, tas saldžios pergalės jausmas išties išliks dar ilgai, emocijos tikrai įspūdingos kaip ir pergalė. Aš esu labai dėkingas treneriui Tomui Masiuliui ir visam trenerių kolektyvui, jog turėjau galimybę dirbti su tikrais profesionalais. Sunku dabar pasakyti, kas kaip prisidėjo. Tai yra visos komandos, visos Lietuvos pergalė. O kalbant apie abu iš mūsų rajono kilusius krepšininkus D. Tarolį ir E. Šaulį, tai jie tikrai daug prisidėjo prie mūsų įspūdingos pergalės. Tai jauni perspektyvūs, su geru požiūriu į darbą vaikinai. Manau, jų laukia šviesi krepšininkų ateitis. Džiugina tai, jog jie sugeba nepamiršti studijų, jas suderina su sportu.
Universiadai ruošėsi Kinijoje
– Mūsų studentų rinktinė sugebėjo patirti tik vieną pralaimėjimą australams ir įveikė net elitinės krepšinio šalies – JAV komandą. Kokia sėkmės paslaptis?
– Prieš universiadą mes buvome 20 dienų Kinijoje ir žaidėme trijuose skirtinguose turnyruose. Turėjome aukšto meistriškumo varžovus – Turkijos krepšininkus, rungėmės su Kinijos, Naujosios Zelandijos, Angolos, Juodkalnijos ir kitų šalių nacionalinėmis vyrų rinktinėmis. Manau, tai, kad taip intensyviai ir su stipriais varžovais rungtyniavome, mus kaip reikiant užgrūdino ir padėjo rimtai pasiruošti universiadai. O kalbant apie pačią universiadą, tai tikrai daug buvo sunkių varžybų, kurių rezultatai sprendėsi paskutinėmis sekundėmis. Pirmosios rungtynės su Izraelio rinktine buvo labai svarbios, kurias laimėjome po itin atkaklios kovos. Nepraėjus nė 12 valandų, jau turėjome žaisti su australais. Gal irgi šiek tiek jautėsi nuovargis, be to, jau pirmose rungtynėse praradome dėl traumos žaidėją Mindaugą Kačiną, ir tai mus šiek tiek išmušė iš vėžių. Toliau viena po kitos vyko sunkios rungtynės su Ukrainos, Argentinos komandomis, kai ketvirtfinalyje paskutinę sekundę taikliu metimu iš argentiniečių išplėšėme pergalę! Rungtynių su Latvijos rinktine pabaiga taip pat nebuvo aiški iki paskutinės sekundės. Bet ir jas vainikavo mūsų rinktinės pergalė. Labai džiaugiuosi tuo.
– Kokį įspūdį paliko pati universiada?
– Man, kaip LCC tarptautinio universiteto krepšinio komandos treneriui ir vadovui, buvo unikali galimybė pabūti studentiško sporto bendruomenės dalimi ir tai kažkas neįtikėtino – visa ta atmosfera, sportinė aura! Pribloškė jau pats šių studentų olimpinių žaidynių atidarymas, kuriame dalyvavo 65 tūkst. žiūrovų. Sportiniame miestelyje gyveno 11 tūkst. žmonių, iš kurių 7 tūkst. žaidynių dalyvių iš 105 pasaulio šalių.
Dirbo kartu su Sauliumi Štombergu
– Kokia jūsų sportinė karjera?
– Negaliu pasigirti didele sportine karjera. Sportavau Vlado Knašiaus krepšinio mokykloje (treneris Algimantas Sercovas), Gargždų „Arsenalo“ komandoje (treneris Eugenijus Milkontas), taip pat žaidžiau „Šilutės“ ekipoje tuometinėje A lygoje. Anuomet lietuviai pradėjo aktyviai važiuoti ieškoti laimės į Jungtines Valstijas. Aš irgi turėjau tokią svajonę ir išskridau už Atlanto. Pradėjau ten studijuoti, tapau krepšinio trenerio asistentu. Taip prasidėjo mano, kaip trenerio, darbas. Grįžęs į Lietuvą dar baigiau studijas Klaipėdos universitete. Pradėjau dirbti V. Knašiaus krepšinio mokykloje ir LCC tarptautiniame universitete, kuriame dirbu iki šiol jau 10 metų! Vienus metus teko dirbti trenerio asistentu „Neptūno“ krepšinio klube su treneriu Pauliumi Juodžiu. Tai buvo mano šeštoji vasara su Lietuvos krepšinio rinktine. Anksčiau dirbau su skirtingomis jaunimo jaunių rinktinėmis, prieš 3 metus Europos čempionate Graikijoje su U-18 rinktine teko darbuotis kartu su treneriu ir garsiu krepšininku Sauliumi Štombergu ir tais metais mums pavyko iškovoti bronzos medalius.
Treniruoja ir vaikus
– Papasakokite apie savo šeimą.
– Su Klaipėdos rajonu ryšys mane sieja nuo vaikystės. Mano tėvelis Stanislovas Tamolis kilęs iš Poškų kaimo, daug metų dirbo vadovaujamą darbą rajone. Su žmona Vilma mes įsikūrę tėvų kaimynystėje ir auginame tris nuostabius vaikučius – Rapolą (7 m.), Radvilę (5 m.) ir Mykolą (1,5 m.). Džiaugiuosi savo žmona, kuri puoselėja mūsų namus ir rūpinasi šeima, kol treneris vasaras praleidžia su krepšininkais… Smagu, kad namiškiai labai palaikė, jaudinosi ir džiaugėsi kartu su mumis, kai namo iš universiados parvežėme aukso medalius.
– Kokie planai rudeniui, ar dar šiemet laukia sportinių iššūkių?
– Toliau tęsiu darbą su vaikais krepšinio mokykloje bei LCC tarptautiniame universitete, kuriame turime nemažą būrį krepšininkų iš įvairių šalių, taip pat ir iš Klaipėdos rajono. Mes dalyvaujame Lietuvos studentų krepšinio bei Regionų krepšinio lygose ir įvairiuose tarptautiniuose krepšinio turnyruose.
– Dėkoju už pokalbį, telydi sėkmė!