Lietuva gali būti pirmoji Baltijos šalis, turinti akredituotą šunų pagalbininkų rengimo centrą
Žemės ūkio ministerija sieks, kad šunys pagalbininkai galėtų lydėti savo neįgalius šeimininkus visur, kur kiti žmonės su gyvūnais neįleidžiami. „Turime sukurti sistemą, kad valstybė pripažintų tokių šunų parengimą“, – sakė žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas, susitikęs su labdaros ir paramos fondą įkūrusia Ajana Lolat.
Cerebriniu paralyžiumi serganti moteris yra pirmoji Lietuvoje, įsigijusi specialiai jai ruošiamą šunį asistentą. Tokie šunys mokomi pagrindinių elgesio taisyklių ir kartu dresuojami komandoms, pritaikytoms būtent konkrečiam negalią turinčiam žmogui pagal specifinius jo poreikius. Tokį šunį parengti kainuoja apie 20 tūkst. eurų. Ši kaina yra bene mažiausia Europoje.
Tačiau turėti šunį pagalbininką Lietuvoje žmonėms sau negalia vis dar didžiulis iššūkis. Pasak fondo įkūrėjos ir paramos tokių šunų ruošimui ieškančios A. Lolat, ne šuns kaina yra svarbiausia – šiuo metu mūsų šalies teisės aktuose nėra numatytos šuns pagalbininko sąvokos, nenustatyta neįgaliojo asmens teisė naudotis šunimi pagalbininku, nereglamentuotos nuostatos, padedančios atskirti šunis pagalbininkus nuo kitų šunų.
Be tinkamo teisinio reglamentavimo žmonės su negalia negali naudotis šunimis pagalbininkais ir patekti su jais ten, kur gyvūnai paprastai neįleidžiami, pavyzdžiui, į oro uostą. „Šuo pagalbininkas turėtų būti pripažįstamas kaip ir policijos tarnybinis šuo. Padedami tokių šunų, žmonės su negalia taptų savarankiškesni ir geriau integruotųsi į visuomenę“, – teigia ministras K. Navickas.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pozicija tokia, kad reikėtų keisti Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą, tačiau Žemės ūkio ministerija ir Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba mano, kad yra ir kitų kelių. „Mes tikrai galime daug kuo prisidėti, kad situacija pasikeistų. Valstybė turi oficialiai pripažinti tokių šunų parengimą. Reikia apsispręsti, kaip turėtų būti akredituojamos šunų rengimo mokyklos – joms visoms turėtų būti užtikrintos lygios teisės. Būtina diskutuoti dėl pakeitimų Gyvūnų augintinių registre, taip pat reikėtų nuspręsti, kokie turėtų būti šunų pagalbininkų skiriamieji ženklai“, – sakė ministras.
Latvija ir Estija jau ruošia tokius šunis, bet nė viena neturi tarptautiniu lygiu pripažintų organizacijų. „Jei mums pavyks tai padaryti, fondas bus pirmoji tarptautiniu lygiu akredituota organizacija Baltijos šalyse. Tai, kas šiuo metu vyksta, yra puiki pradžia – daugiau mokyklų bus atvertas kelias ruošti žmonėms su negalia reikalingus šunis“, – teigė A. Lolat, pažadėjusi į ministeriją kitą kartą ateiti jau su savo augintine vokiečių avigane Mulan.
Žemės ūkio ministerijos informacija
