Gardžiuokimės su dituviške Jūrate Ivanauskiene
Išbandžiusi savo pagamintos fermentinės arbatos skonį ir efektyvumą J. Ivanauskienė ją pristato edukaciniuose užsiėmimuose. „Kodėl reikia mėgdžioti Rytų šalis, pirkti fermentuotą žaliąją ar kitokią arbatą, jeigu galime pačios pasigaminti iš šalia augančių augalų ir mėgautis lietuviška arbata?“ – klausia dituviškė.
Atradusi, jog galima fermentuoti ir mūsų laukų žoleles, J. Ivanauskienė veda edukacinius užsiėmimus ir dalijasi savo patirtimi. Pelkinė vingiorykštė – pirmasis jos eksperimentas. „Ši arbata malšina troškulį – vasarą užtenka puodelio“, – patikino ji. Tačiau nereikia padauginti, nes, anot pašnekovės, fermentavimas sustiprina vaistines žolelių savybes.
J. Ivanauskienės arbatų asortimente – aštuonios, kurias pristato edukacijose. „Daugelis mėgsta arbatą, tai kodėl pirkti parvežtą iš Rytų šalių žaliąją ar kitokią? Skatinu moteris vasarą susirinkti bent kelių šalia mūsų vešinčių augalų, žolelių lapų, juos fermentuoti ir turėti įvairių arbatžolių, jas keisti, – kalbėjo dituviškė. – Galima sukurti lietuviškų arbatų ritualą – užsiplikyti, degustuoti… Kiekvienas jaučia kitokį skonį.“
Pasak J. Ivanauskienės, fermentuoti tinka kriaušių, obelų, aviečių lapai. Jai labai patinka fermentuota vyšnių lapų arbata, taip pat obelų. „Jų savitas skonis, – patikino pašnekovė. – Paskutinis mano atradimas – šaltalankių lapų arbata, kuri nepakartojamai skani, veikianti virškinimą.“
FERMENTUOTA LIETUVIŠKA ARBATA
- Surinkus mėgstamų augalų lapus, juos sutrinti, kad išsiskirtų sultys. Lapus tampriai sukimšti į stiklainį ir palaikyti parą, kad fermentuotųsi. Po to ištraukus sudžiovinti ir laikyti sausoje vietoje.
Virginija LAPIENĖ
A. VALAIČIO nuotr.
