Sendvario seniūnija – sparčiausiai auganti rajone
Karina Novikova Sendvario seniūnijos seniūne dirba gerą pusmetį, bet seniūniją, jos žmones ir įvairias kasdienines problemas pažįsta labai gerai, nes pati su šeima prieš keletą metų iš Klaipėdos persikėlė gyventi į Gindulius. Apie save, apie tai, kokia didžiausios, sparčiai augančios, jaunos ir dinamiškos seniūnijos seniūnės darbo diena, Karina papasakojo „Bangos“ laikraščio skaitytojams.
Lyg statybų aikštelėje
Sendvario seniūnijos plėtros galėtų pavydėti ne vienas rajonas. Priemiesčio seniūnijos gyventojų skaičius jau pranoko rajono centro Gargždų. Šiuo metu seniūnijoje gyvenamąją vietą yra deklaravę 16 982 gyventojai, bet, ko gero, naujakurių čia yra žymiai daugiau. Mat kai kurie gyvenamosios vietos dėl įvairių priežasčių deklaruoti neskuba.
Sendvario seniūnija nuolat primena statybų aikštelę, čia formuojasi ne tik naujos gyvenamųjų namų gatvės, bet kyla ir kokybiškam gyvenimui reikalingi objektai: parapijos bažnyčia, prekybos, paslaugų ir poilsio centrai. Radailių dvaro teritorijoje veikia vienas didžiausių ir vienintelis tokio pobūdžio Baltijos šalyse pramogų parkas vaikams, pernai vasarą atidaryti „Babilono sodai“. Tądien, kai kalbėjomės su Sendvario seniūnijos seniūne K. Novikova, Slengių mokykloje-daugiafunkciame centre pradėjo veikti dvi naujos vaikų darželio grupės. Dar neišblėso malonūs pernai Rugsėjo 1-ąją atšvęstų modernios Jakų pradinės mokyklos-darželio įkurtuvių įspūdžiai. Tai – sėkmingai įvykdyti Klaipėdos rajono savivaldybės darbai.
Klaipėdos rajono savivaldybės artimiausiuose planuose – Sendvario daugiafunkcio centro, kurio pastatų bendras plotas iki 8 500 kv. m, statyba. Centras bus skirtas ikimokykliniam ir priešmokykliniam ugdymui (230 vietų), pradiniam ugdymui (550 vietų), sporto paslaugų infrastruktūrai, kultūros paslaugų infrastruktūrai, bus įrengtos lauko žaidimų ir sporto aikštelės, automobilių stovėjimo aikštelė, takai, želdiniai ir kt. Sutartis pasirašyta ir dėl naujo darželio projektavimo Mazūriškiuose.
Posūkis profesinėje karjeroje
„Nieko nevyksta be reikalo“, – tiki Karina, nes virsmus jos gyvenime nulemia susiklosčiusios tam tikros aplinkybės. Teisės, viešojo administravimo ir profesinės etikos magistrės laipsnį turinti ir apie tolimesnes, jau doktorantūros, studijas vilties nepametanti jauna moteris būti seniūne anksčiau visai neplanavo. Turėjo mėgstamą darbą, gerą kolektyvą.
Karina, tikra klaipėdietė, jūrininkų šeimos dukra, gimė, užaugo, studijavo ir gyveno Klaipėdoje. Jos tėvelis iki šiol tebedirba tolimųjų reisų jūreiviu, o ji taip pat ištekėjo už jūrininko. Ar šiuo keliu pasuks ir trylikametis sūnus, sunku pasakyti. Labai mėgęs plaukimo pamokas, vaikinas dabar susirgo nacionalinio sporto – krepšinio – karštine.
Prieš septynerius metus Karina su vyru nutarė palikti miestą. Sklypą nusipirko Ginduliuose, pasistatė namus, kuriuose kartu apsigyveno ir Karinos tėvai.
Po studijų beveik dešimtmetį Karina dirbo Klaipėdos teritorinėje muitinėje statutine pareigūne. Prieš trejus metus ją pakvietė dėstyti Klaipėdos socialinių mokslų kolegijoje tarptautinio transporto ir logistikos studentams apie muitinės veiklą. Viskas buvo žinoma, pažįstama, o reikėjo iššūkio. Ir jis Karinos gyvenime pasitaikė.
Kasdienybė – lyg iššūkis
Seniūnės darbo diena nesibaigia numatytu laiku, neretai kolegoms išsiskirsčius namo ji ramiai peržiūri įvairius projektus, rašo komentarus, pastabas, laiškus. Kasdienos situacijose labai padeda muitinėje įgyta bendravimo, krizinių situacijų ar konfliktų valdymo patirtis.
Karina drąsiai sako, kad už jos nestovi jokia politinė jėga, nes ji nepriklauso jokiai politinei partijai. Politikoje dalyvauja tik kaip pilietė, rinkimų metu eidama balsuoti.
Šiais visuotinio nardymo po socialinius tinklus laikais ji sulaukia ir priekaištų, kad komentaruose neatsiliepia į feisbuką įkeliamas pastabas. Tai nereiškia, kad seniūnė nereaguoja, tačiau vadovaujasi tam tikra nustatyta skundų ar pageidavimų teikimo tvarka. Visus kitus elektroniniais laiškais ar per rajono Savivaldybės sukurtą internetinį puslapį pateiktus gyventojų skundus peržiūri, nagrinėja ir sprendžia pagal kompetenciją ir galimybes.
Kiekvieną dieną Karina pradeda į darbą važiuodama skirtingu keliu bei apžiūrėdama seniūnijos valdas. Grįždama namo suka kitais keliais ir stebi, kas vyksta. Ryte visi seniūnijos darbuotojai trumpam susirenka aptarti dienos planų. Jau kuris laikas pasitarimų kambarį puošia akvariumas. Jį seniūnijai padovanojo Trušelių kaimo gyventoja Inga Monkaitienė. Karina akcentuoja, kad ir seniūnijos bendruomenės, ir seniūnaičiai, ir gyventojai daug prisideda seniūnijos veikloje.
Vienas iš didžiausių seniūnijos rūpesčių ir darbų – gatvių ir kelių asfaltavimas. Reikia baigti Liepų gatvės asfaltavimo darbus, laukia Stonės gatvės projektas, be to, parengti ir paviešinti valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 217 Klaipėda–Jokūbavas ruožo nuo 6,385 km iki 8,026 km rekonstravimo projektiniai pasiūlymai.
Nors per pastaruosius ketverius metus Klaipėdos rajono savivaldybės finansavimas Sendvario seniūnijos kelių infrastruktūrai išaugo maždaug 17 kartų, sparčiai augančių kaimų gyventojai nori dar daugiau sutvarkytos infrastruktūros.
Be kitų darbų, paminėtina tai, kad nors tik planuojama, bet greičiausiai Slengių riboto naudojimo kapinaitėse turėtų atsirasti kolumbariumas.
Kolektyvas dirba darniai
Sendvario seniūnijos kolektyvas – naujas ir draugiškas, darbuotojai – savo srities specialistai. Klaipėdos rajono paramos šeimai atvejo vadybininkė Ingryda Razutienė rūpinasi Sendvario ir Kretingalės seniūnijų šeimomis, kurioms reikalinga socialinė priežiūra. Tokių yra 33, Sendvario seniūnijoje – 19. Socialinio darbo specialistė Zita Butkevičienė rūpinasi senjorų reikmėmis: integralia pagalba į namus, ieško galimybių priežiūros reikalingus asmenis patalpinti vienuose ar kituose globos namuose.
Vyriausioji specialistė gyvenamosios vietos deklaravimui Inna Charunova minėjo, kad seniūnijos gyventojams deklaruoti gyvenamąją vietą naudinga visų pirma todėl, kad čia atsidaro nemažai priešmokyklinio ugdymo įstaigų: pastatyta nauja mokykla-darželis Jakų kaime, dvi naujos darželio grupės Slengių kaime, taip pat daugėja privačių darželių, o į šias įstaigas patekti pirmenybę turi seniūnijoje gyvenamąją vietą deklaravę asmenys. Be to, rajono Savivaldybė gimus naujagimiui vietos gyventojams papildomai skiria 300 eurų išmoką, ji yra viena iš didžiausių Lietuvoje.
Sendvario seniūnijos žemės ūkio specialistė Joana Gečienė, aptarnaujanti ne tik Sendvario seniūnijos, bet ir Kretingalės seniūnijos ūkininkus, sakė, kad tradicinis ūkininkavimas Sendvario seniūnijoje baigia išnykti. Gyvulių savo poreikiams laiko vienas kitas gyventojas, o stambių gyvulininkystės ūkių visai nebeliko. Seniūnijoje likęs vienas ūkininkas, laikantis kelis šimtus vištų, yra kailinių žvėrelių ūkis, auginantis audines, yra ir bitininkaujančiųjų. Stambių gyvulininkystės ūkių dar yra Kretingalės seniūnijoje.
Sendvario seniūnija kol kas gali pasigirti nemažais augalininkystės ūkiais, kuriuose auginamos grūdinės kultūros, daržovės, riešutmedžiai, eglutės.
Ką gali žinoti, gal iš tiesų juokais seniūnės pasakyta mintis, kad Sendvariui reikėtų miestelio statuso, vieną dieną ims ir išsipildys.
Daiva SRĖBALIŪTĖ
Agnės ADOMAITĖS nuotr.
