Abiturientai dėl studijų pasirinkimo dar dvejoja

Abiturientams atskubantis pavasaris nė motais, nes dabar svarbiausias jų galvasopis, kaip pasirinkti būsimą ateities profesiją. Vieniems tai labai lengvas sprendimas, kitiems – sunki užduotis, kurios kartais nepavyksta išspręsti iki pat egzaminų pradžios. Taigi, „Jauniklių pastogė“ nusprendė pasidomėti ir išsiaiškinti, kaip „Vaivorykštės“ gimnazijos ketvirtokams sekasi ieškoti savo pašaukimo.

Nepervertina savo jėgų

Kriterijai, renkantis būsimą ateities veiklą, yra labai svarbūs. Gimnazijos ketvirtokė Akvilė Žiliūtė kalbėjo, jog rinkdamasi studijas pirmiausia atsižvelgia į savo gebėjimus, tai, kas sekasi labiausiai: „Žinoma, visada stengiuosi nepaleisti realistinio požiūrio ir bandau suvokti, ar studijos, kurias galvoju pasirinkti, bus perspektyvios ir garantuos galimybes tobulėti.“ Kad pašnekovė galutinai apsispręstų dėl ateities krypties, ji laukia brandos egzaminų, kurie galutinai parodys, ar nepervertina savo galimybių.

„Vaivorykštės“ gimnazijos prezidentas Marius Bertulis ateities profesiją renkasi pagal savo norus. „Dėl konkrečios profesijos negaliu atsakyti tiksliai, nes yra trys sritys, kuriose norėčiau save realizuoti ateityje“, – svarstymais dalijosi vaikinas. Marius teigė, kad jo studijų kryptis – tikslieji mokslai. „Kalbant apie vizijų planavimą, tai save atrasti tikrai buvo sudėtinga, jaunam žmogui visi keliai atviri, reikia tik pasirinkti tinkamą, tačiau dažnam iškyla klausimas, kaip pasirinkti teisingai?“ – svarstė gimnazistas. Abiturientas pataria išbandyti save kuo daugiau įvairiuose užsiėmimuose ir savanorystėje, taip bus lengviau pasirinkti studijų programą ar bent jos kryptį.

Abiturientė Vaiva Venckauskaitė stengiasi atsižvelgti į savo gabumus, įvertina veiklos derinamumą su ateities tendencijomis bei technologijomis. Merginai labiausiai tinka kūrybinė veikla. „Darbas nepabosta, kai užduotys kinta ir yra gaunamas vis kitoks rezultatas“, – kalbėjo ji.

Svarbu rinktis tikslingai

Kiekvienais metais yra ir tokių abiturientų, kurie iki pat egzaminų nežino, ką norėtų veikti ateityje. Akvilė teigė, kad svarbiausia kuo anksčiau pradėti savianalizę, pastebėti savo gebėjimus ir geriausias savybes: „Linkiu kiekvienam žmogui pažinti save, ir kuo jis anksčiau pradės ieškoti savyje gebėjimų, tuo didesnė tikimybė, kad iki mokyklos baigimo jis arba ji jau žinos, kokią profesiją nori rinktis.“ Abiturientė džiaugiasi, kad mūsų aplinkoje yra labai daug organizacijų ir projektų, kurie leidžia moksleiviams „išbandyti“ tam tikros specialybės kėdę. Kai kurie universitetai net yra pasiruošę supažindinti su dominančia studijų programa, leidžia dar mokyklos suole įsijungti į universiteto veiklą.

Abiturientė Vaiva pasakojo, jog pasirinkti ateities veiklą buvo išties sunku. „Pagrindinis studijų pasirinkimo laikotarpis vyko 10 klasėje, kai reikėjo rinktis dalykus. Sprendimą priėmiau ganėtinai skubotai, bet, manyčiau, tinkamai. Perėjimas į 11 klasę pastūmėjo rimčiau ties tuo susikaupti“, – mintimis dalijosi Vaiva. Mergina tiems, kurie nežino, ką studijuoti, pataria atsižvelgti į savo poreikius, galimybes, gabumus ir charakterį, o kas išskirtinio, tai pabandyti įsivaizduoti save dirbantį vieną ar kitą darbą. Tokiu būdu galima atrasti dalykų, kurie gali nepatikti.

Pedagogų patarimai – naudingi

Paklausta, ar pedagogai gali daryti įtaką abiturientų apsisprendimui, Akvilė tikino, kad mokytojas yra lyg vedlys mokykloje. Jis gali pastebėti moksleivio pliusus ir minusus, gebėjimus ir spragas. Tai padeda realistiškai pažvelgti į situaciją. „Manau, kad į mokytojo nuomonę atsižvelgti būtų teisinga, nes jis yra nešališkas asmuo, ne tėvai, ne kiti artimieji, o žmogus, kuris mato tave kasdien susiduriantį su įvairiomis problemomis. Žinoma, tai nereiškia, kad mokytojas gali nuspręsti mokinio ateitį, bet jei studijų pasirinkime taikysime 3 kriterijų metodą (norai, gebėjimai ir perspektyvos, galimybės), jį būtų galima pridėti prie gebėjimų nustatymo srities“, – patarimu dalijosi ketvirtokė. Vaiva tikino, jog tai priklauso nuo žmogaus. „Jeigu jis užsispyręs, tai jo nuomonės ir nepakeisi. Žinoma, mokytojas gali pagelbėti, bet vis dėlto mokinys save pažįsta geriau.“

Kalbėdamas apie mokytojų įtaką Marius palygino juos su tėvais, nes jie visada stengiasi padėti mokiniui priimant tik geriausius sprendimus, tad mokytojo patarimai tik padeda mokiniui apsispręsti.

Mugės padeda ne visiems

Kasmet moksleiviai važiuoja į įvairius aukštųjų mokyklų susirinkimus, kur iš arti gali susipažinti su profesija ar pasikonsultuoti iškylančiais klausimais. Akvilė šiais metais praūžusioje Vilniaus studijų mugėje netikėtai atrado savo tikrąją svajonę. „Studijų mugėje viena moteris mane supažindino su visiškai nauja studijų programa, kuri pasirodė sukurta būtent mano vizijai (ar net svajonei). Taigi, jei studijų mugė ne tik bando „įsiūlyti“ savo universitetą, bet ir dalijasi gyvenimiška patirtimi, tokiu atveju padeda pasirinkti ateities galimybes“, – apie džiugų atradimą pasakojo gimnazistė.

Vaivos patirtis kitokia. Ji prisipažino, kad jai Studijų mugės nesuteikė ypatingos naudos. „Yra tokių, kurie sako, jog kaip tik grįžta su dar daugiau klausimų. Geriausiai ramiai pasidomėti pačiam (svetainėse yra kontaktų, kuriais galima pasinaudoti, jei kyla klausimų), nesitrinant triukšme, masėje žmonių. Į mokyklas atvykstantys universitetų atstovai taip pat pateikia puikios informacijos.“

Robertas MACIUS

„Jauniklių pastogės“ korespondentas