Afrikinis kiaulių maras pasiekė rajono gilumą
Afrikinio kiaulių maro (AKM) virusas jau pasiekė Vėžaičių seniūniją. Užkratas plinta miške, todėl labai svarbu, kad medžiotojai griežtai laikytųsi biologinės saugos reikalavimų. Kiaulių augintojai išgelbėti jas gali irgi tik laikydamiesi biologinės saugos reikalavimų.
Šiais metais AKM buvo nustatytas nuo Klaipėdos rajono centro nutolusiose Endriejavo, Veiviržėnų ir Judrėnų seniūnijose, ištyrus ten sumedžiotus 7 šernus ir 1 gaišeną. Praėjusią savaitę Ąžuolijos miške, Vėžaičių seniūnijoje, sumedžioti du šernai buvo užsikrėtę afrikinio kiaulių maro virusu. Šį pirmadienį tame pačiame miške, „Žvelsos“ medžioklės plotų teritorijoje, aptiktos dviejų šernų gaišenos. Jų mėginiai tiriami Nacionaliniame rizikos vertinimo institute.
Iš viso Klaipėdos rajone laikomos 19 322 kiaulės. Didžioji dalis – dviejuose kiaulidžių kompleksuose ir ūkininko fermoje. Kiaulės auginamos ir smulkiuose ūkiuose, kurių yra 103. Juose laikomos 285 kiaulės: Endriejavo seniūnijoje 16 laikytojų turi 58 kiaules, Veiviržėnų – 30 ūkininkų augina 86 riestasnukes, Judrėnų – 3 turi 10 kiaulių, o Vėžaičių seniūnijoje 24 laikytojai turi 55 kiaules. Šiose seniūnijose kiaulių augintojai laiko apie 73 proc. visų rajone mažuose ūkiuose auginamų kiaulių.
„AKM užkratas rastas miške, todėl labai svarbu, kad medžiotojai laikytųsi biologinės saugos reikalavimų, kad neužsikrėstų gyventojų sodybose auginamos kiaulės. Jų nėra daug, tačiau pavojus didelis, – kalbėjo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Klaipėdos departamento direktorius Antanas Bauža. – Artėja varyminės medžioklės sezonas – būtina sutvarkyti žvėrių apdorojimo aikšteles, kad atitiktų veterinarinius reikalavimus. Neseniai gavus skundą buvo patikrinta viena medžioklės aikštelė ir uždrausta ja naudotis, nes neatitiko šių reikalavimų.“
Pasak A. Baužos, kiaulių ūkius nuo AKM viruso gali išgelbėti tik griežtas biologinės saugos reikalavimų laikymasis. Vienas iš pagrindinių reikalavimų mažuose ūkiuose – kiaules registruoti ir ženklinti išvežant, jas deklaruoti.
Prie įėjimų į kiaulių laikymo vietas būtini dezinfekciniai barjerai, lankytojų ir transporto priemonių kontrolė. Tačiau veterinarijos specialistai pastebi, kad dažnai mažose kiaulių fermose neveikia dezinfekciniai kilimėliai, ne prie kiekvieno įėjimo į tvartą jie įrengti. Be to, naudojamas nepakankamas biocidų kiekis – netinkama dezinfekuojančio tirpalo koncentracija.
Reikalaujama kiaules šerti tik termiškai apdorotomis žaliavomis ir jokiu būdu neduoti maisto atliekų, šviežios nupjautos žolės. Tvartą, kur auginamos kiaulės, reikia aptverti tvora, kuri apsaugotų nuo laukinių gyvūnų, be to, prižiūrėti aplinką, kad joje nesiveistų graužikai.
Siekiant išvengti kontakto su šernais, draudžiama laikyti kiaules lauke. Tačiau veterinarijos specialistai pastebi, kad jos išleidžiamos į lauko aptvarą, būna praviros tvarto durys. Be to, kiaulių laikytojai lankosi miškuose, medžioja, nors tai draudžiama.
Įtaręs AKM kiaulių augintojas nedelsdamas privalo pranešti ir veterinarijos gydytojui sudaryti sąlygas apžiūrėti gyvulius, taikyti veterinarines procedūras.
Šiemet Endriejavo, Veiviržėnų, Judrėnų ir Vėžaičių sen. 7 sumedžiotiems šernams ir 1 nugaišusiam šernui nustatytas AKM. Dar 2 šernų gaišenos, rastos Ąžuolijos miške, Vėžaičių sen., išvežtos į Nacionalinį rizikos vertinimo institutą AKM tyrimams. Šiose seniūnijoje kiaulių laikytojai sudaro beveik 71 % duomenų bazėje registruotų kiaulių laikytojų, kurie laiko apie 73 % visų rajono kiaulių (Endriejavo sen. – 16 laikytojų, 58 kiaulės; Veiviržėnų sen. – 30 laikytojų, 86 kiaulės, Judrėnų sen. – 3 laikytojai, 10 kiaulių, Vėžaičių sen. – 24 laikytojai, 55 kiaulės). Iš viso Klaipėdos rajone 106 ūkiuose laikoma 19 322 kiaulės, iš jų 103 maži ūkiai, kur laikoma 285 kiaulės.
Kiaulių ūkiuose turi būti laikomasi biologinio saugumo reikalavimų.
Pagrindiniai biologinio saugumo reikalavimai mažuose kiaulininkystės ūkiuose:
- Kiaulių registravimas ir ženklinimas išvežant, savalaikis deklaravimas
- Dezinfekciniai barjerai prie įėjimų į kiaulių laikymo vietas
- Kontroliuoti lankytojus ir transporto priemones
- Šerti kiaules tik termiškai apdorotomis žaliavomis. Einamųjų metų derliaus pakratus naudoti tik po 90 d. laikymo saugyklose
- Nešerti kiaulių maisto atliekomis
- Persirengti kitais rūbais ir avalyne prieš einant į kiaulių laikymo patalpą
- Aptverti tvartą tvora, kuri apsaugotų nuo laukinių gyvūnų
- Prižiūrėti aplinką, kad joje būtų sunku veistis graužikams
- Nelaikyti kiaulių lauke (nepriklausomai nuo metų laiko), kad būtų išvengta kontakto su šernais.
Kiaulių savininkams ir laikytojams: - Draudžiama šerti kiaules šviežiai nušienauta žole
- Draudžiama šerti kiaules termiškai neapdorotais pašarais
- Draudžiama šerti kiaules virtuvės atliekomis
- Draudžiama naudoti pakratus, atvežtus tiesiai iš lauko (reikia išlaikyti 90 d.)
Kiaulių savininkas ir laikytojas privalo:
Nedelsdami pranešti apie įtariamą užkrečiamąją ligą;
Sudaryti sąlygas vet. gydytojui apžiūrėti kiaules, taikyti veterinarines procedūras;
Jei kiaulės vakcinuojamos, suderinti vakcinavimo programą su teritorine VMVT;
Naudoti tik Veterinarinių vaistų registre įregistruotus vaistus;
Reguliariai naikinti graužikus, vabzdžius, kt. kenkėjus;
Kiekvienu atveju priimti sprendimą dėl asmenų, kurie per paskutines 48 val. lankėsi kituose ūkiuose, ŠGP įmonėse, skerdyklose ir pan. vietose, patekimo į ūkį;
Registruoti lankytojus žurnale;
Drausti atsinešti gyvūninio maisto;
Drausti šerti kiaules maisto atliekomis;
Užtikrinti reguliarų mėšlo šalinimą;
Užtikrinti, kad gaišenos būtų šalinamos bent 2 kartus per dieną iš kiaulių laikymo patalpos, tinkamai tvarkomi ŠGP;
Užtikrinti, kad nebūtų įvežamos ligos simptomų turinčios kiaulės;
Parengti neatidėliotinų priemonių, vykdomų kiaulių laikymo vietose, ypač pavojingų kiaulių ligų protrūkių atvejais, programą;
Kiaulių skaičius deklaruojamas kiekvienų metų kiekvieno ketvirčio pirmąjį mėnesį;
Kiaulės tik prieš perkėlimą ženklinamos į vieną ausį vienu įsagu tuo pačiu numeriu (kiaulių bandos numeriu);
Paršelis perkamas su ankstesnio laikytojo ausies įsago numeriu, o parduodamas toliau (pvz. į skerdyklą) su naujojo laikytojo numeriu;
Paršeliai perkami tik su sveikatos pažymėjimais;
Neženklintų ir neregistruotų kiaulių ir paršelių judėjimas, pardavimas ir pirkimas draudžiamas.
Dažniausi pažeidimai mažose kiaulių laikymo vietose
Neveikiantis dezokilimėlis, nepakankamas jų kiekis (įrengta ne prie kiekvieno įėjimo į kiaulių laikymo vietą);
Sunaudojamas nepakankamas biocidų kiekis (ruošiama netinkama tirpalo koncentracija, nereguliariai užpildomi dezokilimėliai, nedezinfekuojamas įvažiuojantis transportas);
Kiaulės išleidžiamos į lauko aptvarą, laikomos praviros (be tinklelių nuo vabzdžių) tvarto durys, langai;
Nekeičiami darbo drabužiai ir avalynė;
Asmenys, auginantys kiaules, lankosi miškuose, medžioja;
Nėra laikomasi ypatingų apsaugos priemonių, netoli laikymo vietos radus kritusį nuo AKM šerną (prieš įeinant į kiaulių laikymo vietą rekomenduojama nusiprausti, dezinfekuoti rankas, avalynę);
Neženklintų (ausų įsagu) kiaulių atvežimas iš kitų laikymo vietų;
Kiaulių vežimas be lydinčiųjų dokumentų (vežamų gyvūnų važtaraštis, veterinarijos pažymėjimas);
Neteisingi duomenys apie laikomas kiaules UGRIS;
Ne laiku deklaruotos kiaulės.
Virginija LAPIENĖ
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Klaipėdos departamento nuotr.