Agluonėniškį ūkininką įkvepia žirgai
Klaipėdos rajono ūkininkų konkurso „Metų ūkis 2025“ laureatas Saulius Bružas, pradėjęs pasakoti apie žirgininkystę, nušvinta. Ši jo gyvenime atsirado anksčiau nei grūdų auginimas – prasidėjo nuo pomėgio. Agluonėniškio užaugintų žirgų yra ne tik šalies žirgynuose, bet ir užsienyje.
Tikėkimės, kad ateinantys 2026-ieji – Ugninio arklio metai, kurie esą įžiebs pokyčių energiją, sustiprins ambicijas ir žadins norą imtis veiksmų, atneš sėkmę S. Bružo puoselėjamai žirgininkystei.
Pradėjo nuo pomėgio
Nepabaigiamais darbais slegiančią kasdienybę praskaidrinti ne vienas rajono ūkininkas randa sau mėgstamą užsiėmimą. Atitrūkti nuo rūpesčių kažkam padeda šalia besisukinėjantys gudrūs asilai ar smalsios alpakos. Bet kartais mylimi gyvūnai taip užvaldo šeimininkus, kad pradeda auginti jų dešimtis – pomėgis virsta darbu ir pragyvenimo šaltiniu. O juk sakoma, kad turint mėgstamą darbą dirbti nebereikia…
Žirgai S. Bružo gyvenime atsirado anksčiau nei grūdų auginimas. „Prieš 25 metus dukrai susidomėjus arkliais, jojimu, nupirkau trakėnų veislės žirgą, – atskleidė ūkininkas. – Tada važinėjau į Vokietiją – turėjau automobilių verslą.“
Iš Pėžaičių kilusiam Sauliui šie ūkiniai gyvūnai buvo gerai pažįstami. „Paauglystėje teko su arkliu vagoti kolūkio bulves“, – šyptelėjo jis. Ir netrukus arklių banda pradėjo plėstis: nusipirko dvi veislines kumeles ir pradėjo veisti.
Atlygis – patirtos emocijos
Vienu metu S. Bružo ūkyje žvengė 24 žirgai, o dabar ūkininką džiugina 16 įvairaus amžiaus šių augintinių. Jis turi trakėnų, Holšteino veislės, bet daugiausia – Hanoverio veislės žirgų. Veisia, augina ir sulaukusius 4 metų parduoda. Su meile ir malonumu žirgus auginantis ūkininkas apie kainą kalbėti nenorėjo. „Svarbiausia, kad atsidurtų pas gerus šeimininkus“, – dėstė jis. Ūkininkas prasitarė, kad viską suskaičiavus pelno iš žirgų nesą, atlygis – geros emocijos.
S. Bružo užaugintų žirgų yra ne tik Lietuvos žirgynuose, bet ir užsienyje. Tarp jų – įvairių varžybų, čempionatų prizininkų. „Mano užaugintas Bosas tarp keturmečių eržilų pagal nustatytus gyvūno kūno kriterijus buvo pripažintas Lietuvos čempionu“, – džiaugėsi žirgų augintojas. Kaimo vaikui, žemės ūkio mokslų neragavusiam, asmeninės patirties neužtenka. Jis labai dėkingas garsiam raiteliui priekuliškiui Viktorui Urbonui, kuris yra didžiausias jo mokytojas ir konsultantas žirgininkystėje. S. Bružas yra Lietuvos žirgų augintojų asociacijos narys. Mažai laisvo laiko turėdamas Saulius visada atvyksta į Priekulėje vykstančias žirgų konkūrų varžybas. Šiemet jose dalyvavo du jo užauginti žirgai.
Nukaršins kumelę
S. Bružas beveik kasdien stengiasi aplankyti savo žirgus ganykloje. „Reikia juos jaukintis, kad nenutrūktų ryšys, kad nebijotų žmonių. Tai socialūs gyvūnai“, – dėstė augintojas.
Žirgai pažįsta savo šeimininko automobilį – kai atvažiuoja, iš karto atrisnoja pasitikti. Savo numylėtiniams jis visada atveža gardėsių – obuolių ar avižų. Pastarųjų pats užsiaugina – metams užtenka penkių tonų. Šieno irgi pats prisidžiovina. Pasisekė šiemet – šienapjūtei ištaikė giedrų dienų. Gerais pašarais lepinami, rūpestingai prižiūrimi augintiniai atrodo kaip iš reklaminio žurnalo.
Saulius parodė ganykloje besiganančius jaunus žirgus. Bet jų vedlei Felinai – 21-eri metai. Buvusi veislinė kumelė dabar karšinama. „Ji čia gyvens iki gyvenimo pabaigos, – patikino ūkininkas. – Nė vieno savo arklio „lapėms“ neatidaviau ir neatiduosiu.“
Gudruolė Felina šį rudenį už keturių kilometrų nuo namų besiganiusią kaimenę, nutraukusi elektrinį „piemenį“, įveikusi kitas kliūtis ir nepadariusi niekam nuostolių, parvedė tiesiai į pernykštę ganyklą. „Protingi arkliai, – patikino ūkininkas. – Vežime užmigusį šeimininką visada parveš namo.“
Virginija LAPIENĖ
