Agluonėnų moksleiviai pranoko gidus
Projekte dalyvavo Agluonėnų pagrindinės mokyklos mokiniai Emilija Jasaitė, Gabrielė Grevytė, Rokas Ramanauskas, Arvydas Abromas, Antanas Ronkus, Jonas Šilinskas, Meda Kupšytė, Saulė Laurinavičiūtė, Sevgilė Skirbutaitė, Greta Norkevičiūtė, Ina Stankevičiūtė, Inga Stanevičiūtė, Dovilė Venckutė, Eva Klumbytė, Erikas Gailius, Mantas Ūselis, Karolis Juškėnas, Elvaras Stanelis. Mokinius drąsino, jiems padėjo etnografinės sodybos vadovė Gabija Šutkutė ir mokyklos vyr. socialinė pedagogė Kristina Klenauskienė.
Etnografiniais klodais Agluonėnuose sudomintas jaunimas. Dar praėjusiais mokslo metais moksleiviai kartu su Gargždų krašto muziejaus Agluonėnų etnografinės sodybos vadove nusprendė į vieną knygą sudėti visus vertingiausius anų kartų kultūros reliktus: mokyklos, valdiškų įstaigų, parapijos, viešųjų erdvių ir senųjų kapinių istoriją. Kalbindami seniūnijos senbuvius ir remdamiesi istorijos šaltiniais, moksleiviai nejučiomis tapo gimtojo miestelio gidais ir, viliamasi, savo krašto palikimo sergėtojais.
Dirbo beveik metus
Praėjusiais metais Mažoji Lietuva oficialiai tapo penktuoju Lietuvos etnografiniu regionu, tad Agluonėnų jaunimas gavo papildomą progą susipažinti su seniūniją garsinančiais kultūriniais objektais. Įtraukti Agluonėnų pagrindinės mokyklos jaunuomenę į projektinę veiklą sumanė Gabija Šutkutė, Agluonėnų etnografinės sodybos vadovė. Mergina prisipažino mokykloje labai mėgusi gimtojo krašto istorijos pamokas. Pastarąsias vedė ilgametė istorijos mokytoja Birutė Adelė Studencova. Gabija neabejoja, kad pirmiausia reikia pažinti savą kraštą, žinoti vertingiausius objektus. Taigi dalyvauta Klaipėdos rajono savivaldybės paskelbtoje projektų atrankoje ir agluonėniškių sumanymui gauta 116 Eur. Kukli suma panaudota informacinių lankstinukų leidybai, smulkioms kanceliarinėms išlaidoms. Dirbta iš idėjos, kuriai pritarė ir istorikė, buvusi agluonėniškė Silva Pocytė, konsultavusi moksleivius.
Aštuoniolika mokyklos moksleivių – visi septintokai ir devintokai – nuo kovo mėnesio aplankė bemaž 14 vertingiausių seniūnijos objektų. Dauguma jų yra įtraukti į LR nekilnojamų kultūros vertybių registrą. Pasiskirstę į grupeles jie kalbino Grobštų mokyklos mokytoją Juzefą Jančauskienę, Vanagų evangelikų liuteronų bažnyčios kunigą Remigijų Šemeklį, I. Simonaitytės memorialinio muziejaus vadovę Laimą Lemežienę, visuomenės veikėją Joną Čepą, ženkliai prisidėjusį prie paveldo išsaugojimo seniūnijoje, ūkininką Raimundą Juknevičių. Rinkta medžiaga iš knygų, interneto, rankraščių ir kitų istorinių šaltinių. Galiausiai ji sugulė į 80 puslapių dokumentą. Grupelėmis pasiskirstę moksleiviai praėjusią savaitę savo įspūdžius pristatė auditorijai.
Teko pasiraitoti rankoves
Agluonėnų pagrindinės mokyklos moksleiviai surinko informaciją apie vietos mokyklos pradžią. Beje, priminta, kad kitąmet verta paminėti 280 metų nuo pirmosios mokyklos įkūrimo. Atskirai nagrinėta pašto istorija, Agluonėnuose prasidėjusi maždaug prieš 169 m. Vienas iš ne daugelio Mažosios Lietuvos medinės architektūros pavyzdžių – Agluonėnų etnografinė sodyba. Pristatydami jos autentiką moksleiviai turėjo paaiškinti komplekso sudėtį ir tai, kad klojimas dar vadinamas skūnia, tvartas – staldu, rūsys – kelderiu, o gyvenamasis namas – stuba, skaičiuojančia 117-uosius metus.
Prieš 27-erius metus pradėta kurti kaimo rekreacinė zona su Agluonėnų parku saugo vertingus turistinius objektus: 1898 m. menančius Jono Genio malūno ekspoziciją ir Lietuvininkų ąžuolyną, taip pat aukuro kalną, krikštus, ilgiausią Lietuvoje žuvų perplaukimo lataką ir Agluonos tvenkinį.
Daug dėmesio moksleiviai skyrė Mažosios Lietuvos gyventojų išpažintam evangelikų liuteronų tikėjimui. Įdomu tai, kad, 1911 m. duomenimis, Vanagų parapijos bendruomenė turėjo 2 520 žmonių, o štai dabar jai priklauso vos apie 200 tikinčiųjų. Vanagų parapijai kitąmet sukaks 113 m.
Nagrinėti ir tokie kultūriniai bei istoriniai objektai, kaip rašytojos Ievos Simonaitytės gimimo vieta Vanaguose, tipinis fachverkinės architektūros pavyzdys – 1895 m. statytas Ažpurvių kaimo girininkijos pastatų kompleksas. Moksleiviai apsilankė ir septyneriose seniūnijos senosiose kapinėse. Prie dalies jų nelikę ne tik priėjimų, bet ir antkapiai bei kiti reliktai sunkiai įžiūrimi. Tad norėdami atsekti istoriją ir palaidotųjų asmenybes, vaikai patys valė kryžius ir lenteles.
