Agluonėnuose kaimo autentiką atkūrė rūdijančiu sodu

Kaip peržiemos atnaujintas Agluonėnų sodas? Šis klausimas Agluonėnų gyvenvietėje dar įpusėjus rudeniui tapo vienu iš labiausiai aptarinėjamų. Mat nauji medžio dirbiniai – suoleliai, takeliai ir kitas sodo inventorius jau dabar kur ne kur kerpėmis apaugęs. Kol seniūnija ramina ir prašo džiaugtis atgijusia viešąja erdve, gyventojai stebisi projektuotojais, ilgaamžius suolelius kūrusiais iš lepios drebulės.

Įgyvendino svajones

Agluonėnų sodo atnaujinimo darbai dar nebaigti, tačiau likę tik formalumai. Iš esmės 526 tūkst. Lt vertės projekto rezultatais gyventojai jau galėjo gėrėtis baigiantis rudeniui. Už šią sumą, kurią miestelio bendruomenė gavo per Vietos veiklos grupės „Pajūrio kraštas“ skiriamą finansavimą, sode atsirado naujos erdvės aktyviam poilsiui. Atnaujinta vaikų žaidimų zona ir tinklinio aikštelė, pastatyta rampa riedutininkams, rutulio ridenimo aikštelė. Sode buvo nutiestas ir daugiau kaip 700 metrų ilgio Agluonos vingį atkartojantis takelis, pastatyta suolelių, šiukšliadėžių, apšvietimo stulpų. Įgyvendintos ir senos seniūnijos svajonės – pastatyta nuosava medinė scena ir tokia pat prekyvietė. Ant pastarosios prekystalio yra ir šaškių bei šachmatų lentos.

Bendruomenė inicijavo ir paties obelų sodo atnaujinimą. Prieš 30–40 metų sodintame sode prigyti turėtų 60 naujų lietuviškų obelaičių. Papildomai buvo vežta žemių, sodinta žolės.

Vietiniai nerimauja

Tačiau ne visi agluonėniškiai patenkinti sodo gaivinimu. Rūpestį jiems kelia tai, kad beveik visas inventorius medinis. Vietos gyventojų sukurtame „Facebook“ profilyje net užvirė karštos diskusijos, ar ilgai medinis sodas gyvuos. Juolab kad ant suolelių jau dabar auga kerpės. „Jeigu neklystu, visa mediena – takeliai, suoliukai ir pan., turėtų būti impregnuoti. Pagal vaizdą bei jau dabar medienoje vykstančius pokyčius to nesimato“, – savo nuomonę dėstė agluonėniškis Evaldas. Greta juokų, jog grybais apaugę suolų galai galbūt net yra projekto dalis, atsirado ir problemos sprendimo būdų: „Greit bus akcija „Nelik abejingas ir išsaugok Agluonėnų parkelį“, – nežinia, ar juokais rašė Mindaugas.

Abejoja dėl drebulės

Agluonėnų seniūnijos seniūnė Laima Tučienė pripažino, kad apie nepasitenkinimą atnaujintu sodu jau teko girdėti. Tačiau ji paneigė, kad mediena neimpregnuota. Tiesa, drebulei, iš kurios padaryta dalis suolelių, toks apsaugos būdas išties netaikomas. Tuo tarpu maumedis impregnuotas. Tačiau seniūnė gynėsi, kad tokią medieną parinko projektuotojai. Anot jos, dalies suolelių medieną rangovai jau išsivežė – prireikė tvarkyti.

Agluonėnų seniūnijos seniūnė L. Tučienė net džiaugėsi, kad žmonės diskutuoja apie atnaujintą sodą. Tačiau ji priminė, kad prieš beveik trejus metus pradėta gvildenti sodo atnaujinimo idėja ne visiems buvo įdomi. Į mokymus ir projekto eigą įsitraukė kelios dešimtys aktyvių gyventojų. Ji pastebėjo, kad rudenį, dar nebaigus objekto, jį jau pamėgo tėvai su vaikais, šiaurietiško ėjimo šalininkai, jaunimas. „Mūsų sumanymas buvo tas, kad veiklos sode rastų ir jaunas, ir senas. Kaip tai padaryti, buvo projekto autoriaus sumanymas. Aš manau, kad už 0,5 mln. Lt padarėme net labai daug darbų. Juolab kad apie 100 tūkst. Lt nuo šios sumos yra pridėtinės vertės mokestis“, – priminė seniūnė. Anot jos, projektuotojai siekė išlaikyti natūralios gamtos vaizdą, tad ir pasirinkta mediena.

„Žmonės baiminasi, kad įrenginiai ilgai nelaikys. Projektuotojai ir specialistai sako, kad apie 10 metų turėtų laikyti. Kaip bus, laikas parodys. Daugiausia kalbų skleidžiama apie tuos suoliukus, kurie pagaminti iš drebulės. Taip, jie apkerpėję, tačiau pavasarį grybą valysime, kad žmonės galėtų atsisėsti. Belieka patiems norėti, prižiūrėti ir tvarkytis. O ateityje, manau, bus kitų projektų, kurių pagalba galėsime tobulinti sodą“, – pozityviai reaguoti ragino seniūnė L. Tučienė.

Oficialų projekto atidarymą planuojama surengti pavasarį, žydint sodams.

Skandinaviškas stilius

Agluonėnų sodo projekto autorius klaipėdiškis Liudas Kalkis „Bangai“ akcentavo, kad dėl sprendinių su bendruomene buvo daug diskutuota. „Kodėl pasirinkome medį, atsakymų daug. Pirmiausia atsižvelgėme į kaimo kontekstą, jam būdingą kraštovaizdį. Antra, naudodami medieną galėjome įgyvendinti daugiau sprendinių kainos atžvilgiu. Jei lygintume, kas patvariau – metalas, betonas, cementas ar medis, aišku, kad tai būtų metalas ar betonas. Tačiau kaimui, manau, priimtinesnės medžio konstrukcijos. Žmonės dažnai kelia reikalavimą objektų ilgaamžiškumui. Tačiau tai sovietmečio palikimas – noras, kad statinys laikytų 200 metų“, – įsitikinęs projektuotojas.

Agluonėnų bendruomenės pirmininkas Vaclovas Vainauskas akcentavo, kad projekto sumanymas ir buvo paremtas mediniais statiniais. Esamus sprendinius pasiūlė architektas, pritarė ir bendruomenė. „Projektui numatyta 5 metų garantija, tad bendruomenė kontroliuos vykdytojus, kad išlindus brokui laiku viskas būtų tvarkoma. Tikimės, kad bent 10 metų mediniai takeliai tikrai turėtų laikyti. Vis dėlto jie iš maumedžio. Mums atrodo, kad projekto idėja yra pakankamai originali ir daugelis gyventojų ar svečių atsiliepia teigiamai. O kas naujoviška, ne visiems ir ne visada patinka“, –komentavo V. Vainauskas. Anot jo, beliko sulaukti pavasario ir sužydus obelims įvertinti – pavyko, ar ne.

Rinkdamiesi skandinaviško projekto stilių, projektuotojai ypač daug dėmesio skyrė estetikai. Pasak L. Kalkio, lietuviškam klimatui toks sprendimas puikiai tinka, ir medžio patvarumas pakankamas. „Kai kur pasirinkome ypač drąsius sprendinius, tad gal kam jie ir atrodo nepriimtini. Be to, patys aktyviai įsitraukėme į darbų eigą, stebime rezultatą. Manau, kad galutiniame variante scena turėtų būti įtraukta net į kokį tarptautinį tinklalapį kaip ypač geros kokybės statinys“, – įsitikinęs projektuotojas.

Išreikalavo korektūrų

Objekto techninę priežiūrą atlikęs agluonėniškis bendruomenės narys Kęstutis Sinskas pripažino, kad diskutuojant su projektuotojais pavyko išreikalauti korektūrų. „Medis yra medis. Pats nelabai buvau patenkintas, kad pasirinkta tokia medžiaga, bet dauguma buvo už. Projekto vadovui rodžiau nuotraukas iš užsienio objektų, kaip po 5-erių metų atrodys suoleliai, takeliai. Drebulės suoleliai bus juodi, ant jų po lietaus nebus galima atsisėsti. Tačiau projektinę užduotį reikėjo įvykdyti, nes projekto vadovui tai atrodo kaimiška“, – sakė K. Sinskas. Jis ypač stebėjosi, kad metalinių suolelių rėmų iškart pageidauta surūdijusių. Esą tik prekyvietės konstrukcijose varžtai cinkuoti. Suoleliai tvirtinti juodais varžtais, kurie turi surūdyti.

K. Sinskas išreikalavo, kad suoleliai ir medinis takelis būtų statomi ant trinkelių pagrindo. Projekte buvo numatyta juos besti tiesiai į žemę. „Maumedis turėtų laikyti 5–7 metus. Drebulė irgi laikys, tik pajuoduos. Ją reikės kasmet valyti. Visi projektiniai reikalavimai įvykdyti, bendruomenė išpildė lūkesčius turėti tokią viešą erdvę“, – ramino K. Sinskas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių