Alkoholikų artimieji pagalbos ieško Al-Anon grupėse
Al-Anon savitarpio paramos grupė „Iridė“ Doviluose ir Gargžduose šiemet minėjo 15 metų įkūrimo sukaktį. Beveik nuo gyvavimo pradžios alkoholizmu sergančių žmonių artimųjų ir draugų bendrijos susirinkimus lankanti Jurgita (vardas pakeistas) čia atrado ramybę ir gyvena visavertį gyvenimą. „Nežinau, kas būtų nutikę, jeigu čia nebūčiau atėjusi“, – prisipažino ji.
Gyvenimas tapo kančia
Su girtuokliaujančiu vyru Jurgita praleido 27 metus. Iš pradžių jis alkoholio vartojo mažiau, ir moteris vylėsi, kad tai bus „su saiku“ – galės jį suvaldyti. Tačiau priklausomybės liga progresavo – vyras dingdavo iš namų, rasdavo jį su kitomis moterimis. Šeimoje prasidėjo smurtas. „Gyvenimas tapo kančia – kritau į depresiją. Apėmė didžiulis nerimas, neviltis, nebenorėjau nieko daryti, tik galvojau, kaip suvaldyti vyrą, – savo istoriją atskleidė Jurgita, aktyvi Al-Anon narė. – Mūsų drama baigėsi tuo, kad pakėliau prieš save ranką. Tai buvo prieš 14 metų. Vaikai buvo užaugę, išėjau gyventi pas dukrą.“
Išmintingi giminaičiai Jurgitai ieškojo pagalbos, ir Klaipėdoje rado Al-Anon – alkoholizmu sergančių žmonių artimųjų ir draugų arba kopriklausomų žmonių draugiją. Nuo ko priklausomas kopriklausomas žmogus? Nuo alkoholį vartojančiojo būsenų ir norų.
„Į Al-Anon atėjau sugniuždyta, jaučiau giliausią emocinę ir fizinę duobę, buvau tuščia, sužeista, be savivertės, tačiau tikėdama, kad rasiu pagalbą. Ir ją radau – tai neįkainojama, – prisipažino Jurgita. – Al-Anon savitarpio paramos grupėje priėmė su meile, manęs klausėsi, guosdavo, patardavo. Išsikalbėjus palengvėdavo, tarsi akmuo nuo širdies nuslinkdavo. Atsiverdama čia jaučiausi saugi. Pradėjau sveikti – po trijų mėnesių savijauta pagerėjo.“ Po pusmečio Jurgita išsiskyrė su vyru.
Tarsi naujai gimusi
Birželį bus 14 metų, kai Jurgita lanko Al-Anon grupę. Doviluose, Minijos g., Dovilų seniūnijos patalpose, jos nariai renkasi sekmadienį 15 val., o Gargžduose, Žemaitės g. 20, – antradienį 19 val. Čia Jurgita atgavusi dvasios ramybę, besąlygiškai mylinti žmones dabar gali padėti kitiems. Į Al-Anon grupės „Iridė“ susirinkimus daugiausia ateina 8–10 narių. Nei amžius, nei lytis ar profesija, išsilavinimas, tikėjimas netrukdo čia rinktis.
„Reikėjo keisti savo mintis, reakciją, mąstymą, kad gyvenčiau visavertį gyvenimą. Dabar jaučiu pilnatvę, bet Al-Anon grupę lankau, kad neatkrisčiau, nepamirščiau psichologinių įgūdžių, – atskleidė pašnekovė. – Vyras gyvena savo gyvenimą – kartais prasilenkiame, pasilabiname, tačiau be pykčio, pagiežos. Jis girtauja dar labiau. Vyras susargdino mane, vaikus, savo motiną, kuri gyveno kartu. Priklausomybė – baisi, nepagydoma liga, bet labai norėdamas gali ją pristabdyti.“ Jurgita džiaugiasi suradusi Dievą, tikėjimą, kad šalia žmonės, kupini gėrio, ramybės, užuojautos. „Jaučiuosi tarsi naujai atgimusi. Mano pasikeitimą pastebi ir vaikai, ir kiti giminaičiai, – šypsojosi Al-Anon grupės narė. – Kai manęs klausia, ką daryti panašioje situacijoje atsidūrusiems žmonėms, patariu eiti į Al-Anon grupę. Juk ir man psichologas pasakė, kad čia gausiu viską, ko man reikia. Nemokamai, tik reikia ateiti, kad padėtum sau ir kitiems.“
Jurgita prisipažino, kad savo namuose niekada svečių nevaišina alkoholiniais gėrimais. Jai sunku suvokti, kodėl reikia svaigintis alkoholiu? „Koks pražūtingas apsvaigimas“, – kalbėjo pašnekovė.
Laisvanoriška draugija
Pirma veiklą pasaulyje pradėjo Anoniminių alkoholikų savipagalbos grupės. Vėliau į Al-Anon grupes pradėjo burtis kopriklausomi žmonės, nes sveikstančių alkoholikų artimieji suprato, jog, norėdami įveikti asmenines problemas, turi laikytis tų pačių principų, kurie padeda sveikti alkoholikams.
Lietuvoje Al-Anon įkurta 1990 m. spalio 25 d. Tai stiprybė ir viltis artimiesiems ir šeimoms, susidūrusioms su alkoholizmo problema. Al-Anon – alkoholizmu sergančiųjų artimųjų ir draugų bendrija. Siekdami spręsti bendras problemas, jie dalijasi vienas su kitu savo patirtimi, ištverme ir viltimi. Al-Anon nesusijusi su jokia religija, sekta ar politine organizacija, nedalyvauja diskusijose, neremia jokių visuomeninių procesų. Tai nepriklausoma, laisvanoriška draugija.
Al-Anon savitarpio paramos grupėse kopriklausomi žmonės dalijasi savo patirtimis, viltimis, tuo, ką išgyveno, kas jiems nutiko, ką jie darė ir kaip gyvena šiandien. Tikslas – pirmiausia pasirūpinti savimi. Klausydamiesi kitų, randa dalelę savęs: ką darė, išgyveno ir koks jo gyvenimas. Ir atsiveria skaudi tiesa: negyveno savo gyvenimo, o rūpinosi girtuokliu.
Virginija LAPIENĖ
Asociatyvi nuotr.
